Skambant pokario partizaninėms dainoms pristatyta garsaus partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago bronzinė skulptūra. Ji sukurta pagal originalią nuotrauką, darytą 1947- aisiais Bingelių kaime netoli Merkinės. Vadui ant peties ypatingas paukštis.
„Kiekvienas pasižiūrėjęs ir pamatęs tuos vanagiukus, kaip simbolį, iš karto žinos, kad tai Adolfas Ramanauskas-Vanagas“, – sako dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Tokių nuotraukų, kur Ramanauskas užfiksuotas būtent su vanagais, išlikę nemažai. Šias fotografijas savo asmeniniame archyve išsaugojusi dukra sako, kad tai labai jautrios akimirkos.
„Skulptūra labai miela ir brangi man, tai primena tuos laikus kai mano atminty jis dar gyvas, ir mano vaikystėj ankstyvoj ir mūsų bendravimai atgyja“, – pasakoja A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Nors nuotraukoje partizanų vadas pozuoja su dviem sparnuočiais, skulptūroje nuspręsta palikti vieną paukštį. Pasak skulptoriaus, kurti tokius realistinius kūrinius – nelengva užduotis.
„Man buvo svarbiausia šiame kūriny iš vienos pusės atspindėt realizmą, kas yra žmonėms įdomu, patrauklu, žmonės nori akis paganyt ir iš kitos pusės. Tą tokį jautrumą, ir tą tikslumą, ir kad tam tikra simbolika atsirastų, nebūtų vien tik realizmas – labai labai slidus žanras yra“, – teigia skulptorius Gintautas Lukošaitis.
Partizanų vado Vanago skulptūrai pusė sumos paaukojo žmonės. Aukotojų buvo šimtai- tai labai nustebino šios asmenybės įamžinimo idėją puoselėjusius Merkinės krašto muziejininkus.
„Buvo tokių, kurie aukojo 3000, privatus asmuo, kiti kas kiek gali, ypač tie, kurių šeimos paliestos okupacijos, o tokių Lietuvoj dauguma. Priklauso nuo požiūrio žmonių bendrai į rezistenciją ir susipažinimo su Vanago asmenybe“, – kalbėjo Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas.
Ši skulptūra iki birželio vidurio bus eksponuojama Vytauto Didžiojo karo muziejuje, vėliau iškeliaus į Merkinę. Ten ir bus pastatyta, mat su šiuo Dzūkijos kraštu itin glaudžiai susijęs Vanago partizanavimo kelias. Pasak krašto apsaugos ministro, tokių istorinių asmenybių įamžinimo itin trūksta.
„Žinoma labai norėtųsi, kad tie ženklai turėtų savo atspindį mūsų pagrindiniuose miestuose, sostinėse, daugiskaitą naudosiu- Vilniuje ir Kaune, kad būtų ženklai, skulptūros, kurie atspindėtų rezistencijos vadus“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
1952–1953 metais Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi. 1956 metais buvo sulaikytas. Po žiaurių kankinimų NKVdistai jį sušaudė, o palaikus palaidojo mažai žinomoje vietoje, jie atrasti tik 2018 metais.
