Taip pat siūloma nustatyti trumpesnį vaikams išduodamų asmens dokumentų galiojimo terminą. Už šį įstatymą antradienį Parlamente balsavo 116 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, vienas susilaikė.
Vyresni piliečiai dokumentus galės keisti rečiau
Naujoje redakcijoje numatoma, kad asmens tapatybės kortelė ar pasas ne vyresniam kaip penkerių metų piliečiui išduodami ne ilgiau kaip dvejiems metams. Dabar galioja nuostata, kad dokumentai piliečiui iki 16 metų išduodami ne ilgiau kaip penkeriems metams.
Pagal naują tvarką daugiau garbaus amžiaus piliečių savo asmens dokumentus galės keisti rečiau – 70 metų ir vyresniems piliečiams tapatybės kortelė bus išduodama 30 metų. Dabar 75-erių ir vyresni asmenys kortelę gauna 20 metų.
Pasą suaugusieji, kaip ir iki šiol, turėtų keisti kas dešimt metų. Pagal naujas nuostatas, nuo kitų metų liepos 1 dienos piliečio pageidavimu ir lėšomis jo nauja asmens tapatybės kortelė ar naujas pasas galės būti saugiai pristatyti į nurodytą vietą.
Asmens dokumentai galės būti siunčiami tik tokiu atveju, jei pilietis juos atsiimdamas galės patvirtinti savo tapatybę, taip pat naujuosiuose dokumentuose nebus pasikeitę jo asmens duomenys: vardas, pavardė, lytis, gimimo data, asmens kodas. Migracijos departamentas ar konsulinė įstaiga paskelbs asmens tapatybės kortelę ar pasą galiojančiais tik tuomet, kai gaus informaciją apie saugiu būdu išsiųstų dokumentų įteikimą.
Šiuo metu tokia paslauga pasinaudoti gali tik užsienio valstybėse gyvenantys piliečiai. Pagrindinė dokumentų išdavimo tvarka bei sąlygos nekeičiamos. Numatyta, kad Lietuvoje gyvenantys piliečiai nuo 16 metų privalo turėti galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą.
Duomenys dokumentuose įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Asmens tapatybės kortelę ir pasą Migracijos departamentas privalo išduoti arba pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o Lietuvos konsulinė įstaiga – ne vėliau kaip per du mėnesius.
Ypač svarbu užsienio lietuviams
Seimo narė Dalia Asanavičiūtė antradienį socialiniame tinkle feisbuke taip pat skelbė, kad Seimas palaikė įstatymą, o jis bus šiuo metu ypač aktualus ir emigrantams.
„Seime stipriu palaikymu priimtas Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr.XXII-1519 pakeitimo įstatymas!
Kuo jis svarbus užsienio lietuviams? Jame numatyta: „Jeigu pilietis dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos, ekstremaliojo įvykio ir (ar) karantino laikotarpiu užsienio valstybėse taikomų valstybių sienų kirtimo ir (arba) judėjimo jų teritorijose ribojimų negali atvykti į Migracijos departamentą ar į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą pateikti prašymo ir dokumentų dėl paso išdavimo ar keitimo, Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga šio piliečio tapatybe įsitikina ir prašymą bei dokumentus dėl paso išdavimo ar keitimo iš jo priima vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka."
Baigiamose ruošti tvarkose numatyta, jog esant aukščiau įvardintais atvejais, kai dėl taikomų užsienio valstybių sienų kirtimo ir (arba) judėjimo jų teritorijose ribojimų nėra galimybės atvykti į konsulinę įstaigą, dokumentai dėl paso išdavimo ar keitimo konsulinei įstaigai gali būti pateikiami registruotu paštu arba per kurjerį, jeigu užtikrinamos saugios sąlygos.
Dėl pandemijos uždarytos ambasados, apribotas judėjimas, galimybės atskristi į Lietuvą atsinaujinti dokumentus nebuvimas paliko nemažai gyvenančių užsienyje piliečių be asmens dokumentų. Ypač tai aktualu šiuo metu gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje dėl naujojo sėslumo statuso įgijimo.
Šis įstatymo projektas Seimo stalčiuose gulėjo nuo 2020 gegužės mėnesio. Labai apmaudu, kad tuo metu, kai ypač reikėjo pagalbos, įstatymas buvo pamirštas. Sausio pradžioje aktyviai kėliau dokumentų atnaujinimo klausimą užsienyje gyvenantiems mūsų piliečiams. Susėdus prie bendro (virtualaus) stalo su Užsienio reikalų ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos viceministrais, pavyko operatyviai atgaivinti primirštą įstatymo projektą ir sutarti, jog Teisės ir teisėtvarkos komitetas jį po svarstymo grąžintų į Seimo darbotvarkę. Ministerijos savo ruožtu baigia ruošti naujas tvarkas ir turiu daug lūkesčio, kad įstatymas bus taikomas ilgai nelaukiant“, – skelbė D. Asanavičiūtė.