Korupcijos problema – dažnai eskaluojama ir gana mėgstama tiek lietuviškosios žiniasklaidos, tiek valdžios atstovų.
Nebeįmanoma atsekti nesibaigiančių debatų, kurių metu bandoma rasti šio ydingo reiškinio priežastis ir galimus sprendimus, pradžios. Ši kompleksinė problema reikalauja ypatingos atidos ir ryžto.
Lietuvos gyventojams kyšių davimas nėra neįprastas dalykas. „Transparency International“ 2009 metų Pasaulinio korupcijos barometro duomenys rodo, kad 30 proc. Lietuvos gyventojų prisipažįsta, jog per pastaruosius 12 mėnesių jie arba jų artimieji yra davę kyšių.
Su tokiais rodikliais atsiduriame greta tokių šalių kaip Azerbaidžanas, Bolivija, Kambodža, Gana, Indonezija, Irakas, Kenija, Mongolija, Rusija, Senegalas ir Venesuela.
Lietuviai taip pat labai kritiškai vertina valdžios pastangas kovoje su korupcija. 84 procentai apklaustųjų mano, kad valdžios atstovų veiksmai, nukreipti prieš korupciją, yra neefektyvūs.
„Balsas.lt“ pabandė dar kartą sugrįžti prie korupcijos problemos ir pakalbino keletą Seimo atstovų. Visi jie sutiko, kad korupcija – problema rimta. Taip pat buvo vieningi vertindami valdžios priemonių efektyvumą. Deja, čia pagyromis nesižarstė.
Socialdemokratas Mindaugas Bastys: reikia padirbėti žemesniajame lygmenyje
„Mano supratimu, priežasčių yra įvairių. Taip pat turime tam tikras susiklosčiusias negeras tradicijas.
Ir įstatymai dažnai būna tokie, kad paprastas žmogus ne visada gali suprasti, kurioj pusėj yra tiesa.
Na, ir patys žmonės, kuriems sudaryta nuomonė, kad jeigu kažkam kažką duosi, tai viskas išsispręs greičiau.
Visai neseniai Seime buvo patvirtinta kovos su korupcija strategija, kurią parengė Vyriausybė.
Matysime, kiek tas planas duos naudos. Numatytos tikrai geros priemonės. Jei jos bus efektyviai įgyvendinamos, rezultatų sulauksime. Tačiau tam reikia laiko.
Ne paslaptis, kad ten, kur jau įgyvendinamos antikorupcinės priemonės, ypač savivaldybėse, įkliūva ne vienas politikas. Taigi šioje srityje reikia daug padirbėti. Ypač tame žemesniajame lygmenyje, ne tik pačiuose aukščiausiuose ešelonuose.“
Konservatorius Valentinas Stundys: ateina nauja karta, kuri viską keičia
„Vienareikšmės šio reiškinio priežasties, matyt, nėra. Tai yra sisteminis dalykas, ir valstybinė savivaldybių biurokratinė sistema kuria tam tikras prielaidas kyšininkavimui.
Antra vertus, tai yra ir visuomenės mentaliteto dalykas. Turiu omenyje ne tik sovietinį paveldą, bet ir dabartinę vartotojišką nuostatą, kad reikia turėti ką nors kuo greičiau. Ir vardan šito, matyt, elgiamasi nelegaliai ir bandoma apeiti įstatymus.
Taigi problema yra sisteminė – jos komponentai yra ir pačios biurokratijos prigimtis, ir tam tikros visuomenės dalies mentalitetas.
Lietuvos gyventojų kritiškumą valdžios priemonių atžvilgiu, matyt, irgi paaiškina keletas dalykų – ir pačios posovietinės visuomenės kritiškumas, ir noras kuo greičiau matyti rezultatą bei savo lūkesčių pasiteisinimą.
Antra vertus, turbūt ta pati kova iš tikrųjų yra ne visiškai efektyvi. Sieju tai su biurokratijos prigimtimi ir tam tikra jos neatsakomybe. Biurokratijos kultūra pas mus yra pakankamai žema ir sovietinė. Taigi ir kova su korupcija tampa neefektyvi.
Prognozuojant apie ateitį, galiu pasakyti, kad ateina visai kita karta, ir biurokratija irgi neabejotinai keičiasi. Ji europietiškėja, priima vakarų Europos valstybėse galiojančius standartus. Tokiu būdu ir biurokrarijos atsakomybė tampa matomesnė.
Manau, kad viskas yra kontroliuojama. Ir, mano supratimu, einame gera linkme.“
„Darbietis“ Vytautas Gapšys: pradėti reikia nuo mokyklos
„Žmonėms atrodo, kad be kyšio jie negali gauti normalių paslaugų ar normalios priežiūros. Visi įpratę, ypač vyresnės kartos žmonės, kad į ligoninę reikia atnešti bent saldainių ar gėlių, o jeigu kas rimčiau, tai ir daugiau.
Taigi aš manau, kad toks mūsų mentalitetas. Jį reikia ugdyti jau nuo mokyklos. Pasakyti, kad korupcija yra netoleruotina.
Kad netoleruojamas nei priėmėjas, nei davėjas. Tuomet, manau, bus visai kitas požiūris į šią problemą.
Kol mes to neišgyvendinsim ir kol atrodys, kad visose valstybinėse institucijose už darbą, kurį žmonės ir taip privalo dirbti, reikia kažką palikti, tol ta problema bus neišgyvendinama.
Tam reikės ne vienerių metų.
Suprantu, kad kova su korupcija yra sunki, ir policinės valstybės iš Lietuvos nepadarysime. Nepastatysime ant kiekvieno kampo po šnipą, kuris žiūrėtų, ar neduodamas kyšis.
Bet valdžia nieko nedaro, kad jaunoji karta, kuri ateis į valstybines institucijas ir su jomis bendraus, turėtų tą nepakantumą. Tai užtruks. Tai yra ilgas procesas, kuris turi prasidėti nuo jaunimo ir požiūrio formavimo.
Jei jaunimas įgis kitokį požiūrį, gal ir tėvams pasakys, kad taip elgtis negalima.
Vis dėlto kartais susidaro įspūdis, kad žmonės pyksta ir nepakenčia korupcijos, tačiau patys ją proteguoja.“
Konservatorius Jurgis Razma: net ginčytis neverta, kad kova neefektyvi
„Jei žmogus, išeidamas iš ligoninės ir jausdamasis dėkingas už paslaugas, įteikia gėlių ar saldainių, ar tai jau yra kyšis? Bijau, kad, jei šioje apklausoje buvo klausiama neprofesionaliai, toks veiksmas galėjo būti priskirtas kyšio kategorijai.
Aš tokių atvejų nelaikyčiau kyšiu. Tai nėra išankstinis pinigų ar kitų gėrybių davimas, siekiant sau naudingo rezultato.
Taigi man kelia abejonių apklausos rezultatai.
Bet kad padėtis Lietuvoje nėra gera, jokia naujiena. Kol kas nepavyko rasti tokių priemonių, kurios esmingai pradėtų keisti padėtį. Imant atskirus korupcijos atvejus, pastangos kovoti matomos, bet to nepakanka.
Nepavyko pakeisti žmonių psichologijos. Nebuvo dirbama ta linkme, kad apskritai korupcija nebūtų toleruojama, kad žmogui būtų stiprinama motyvacija ir ryžtingumas siekti norimo rezultato negalvojant apie korupcijos panaudojimą.
Iš vienos pusės žmonės konstatuoja didelį korupcijos paplitimą, taigi natūralu, kad tokiu atveju jie valdžios pastangų vertinti gerai negali.
Žmonių kritiškumas ir korupcija – tiesiogiai susiję klausimai. Ir aš pats, jei pačia bendriausia prasme klaustumėte, turėčiau valdžios pastangas vertinti blogai.
Taigi net ginčytis neverta, kad kova su korupcija yra nepakankama.“
***
Apibendrinant galima pasakyti, kad korupcija yra įgijusi ydingo rato pavidalą – mes ją suvokiame, jos nemėgstame, ją niekiname, tačiau patys proteguojame, apsimesdami, kad kitos išeities nėra. Tačiau verta pamąstyti, ar tikrai visada tai vienintelė išeitis? Kaip sakoma, pasaulis keičiasi tik tada, kai pradedama nuo savęs.
