Apie tai, kokia Lietuva bus dar po dešimtmečio ar dviejų – diskutuojama daug. Smarkiai išsiskiria nuomonės ir apie tai, kokią šiandien matome ir norime matyti Lietuvą. Kovo 30-ąją Seime vykusioje konferencijoje „Lietuvos ateitis: tarp vizijos ir realybės“ vienas iš pranešimų išties intrigavo savo tema: „Kokia mano kartos ambicija?“ Šį pranešimą skaitė Agnė Selemonaitė: „Lietuva nėra mūsų kartos ambicija, mūsų ambicija yra pasaulis, bet keisti pasaulį mes pasirenkame čia. Lietuvių kalbos žodynuose ambicija dažnai apibrėžiama kaip išdidumas ir puikybė, bet man priimtinesnis apibrėžimas, kad tai – noras tobulėti.“
A. Selemonaitė charakterizuodama savo kartos žmones kalbėjo: „Kartoms būdingas cikliškumas – kas ketvirta karta turi tam tikrų bendrybių. Mes esame „Y“ karta, gimusi po „X“ kartos. Pasaulyje mes žinomi kaip tūkstantmečio vaikai, gimę nuo 70-ųjų pabaigos iki 90-ųjų vidurio, ir esame siejami su spartėjančiu komunikacijų, medijų ir naujųjų technologijų vystymusi. Daugelis mūsų brendome liberalėjančiame ir ekonominiame pasaulyje. Mūsų kartai būdingas inovatyvumas, tikėjimas institucijų galia, autoritetais ir įvaizdžio įtaka.“
Pranešėjos teigimu, Lietuvos „masteliu“ mes vis dar mokomės skausmingai gyventi laisvėje, kurti valstybę bei identitetą, ugdyti sąmoningumą, mokydamiesi iš labiau pažengusių valstybių ir savo klaidų.
Kaip vieną svarbiausių šių dienų jaunimo ambicijų kalbėtoja įvardijo jaunimo norą realizuoti save ir atrasti savo gyvenimo balansą. „Dėl klimato kaitos ir dažnėjančių stichinių nelaimių ir kitų sunkiai nuspėjamų ir valdomų procesų mes nuolat jaučiame poreikį išnaudoti kiekvieną dieną ir rasti būdų save realizuoti.“ Pranešėjos teigimu, šių dienų karta siekia sukurti tam tikrą gyvenimo balansą – vis aktyviau siekiama pabrėžtinai griežtai kontroliuoti savo laiką ir tapti nepriklausomiems nuo geografinės vietos ir finansinės situacijos.
„Mūsų karta nebedirba, kad gyventų, mums darbas veikiau tampa savirealizacijos būdu. Mums reikia eiti, daryti, patirti. Žinoma, kad tai galime padaryti pasaulyje, bet ar galima tai daryti Lietuvoje?“, – retoriškai klausė kalbėtoja.
Dar viena šių dienų jaunimui aktuali ambicija – bendradarbiavimas, darbo įgūdžiai komandoje, savanorystė. „Amerikiečių talentų inovacijų centro tyrimai parodė, kad „Y“ karta yra labiausiai bendradarbiauti linkusi ir socialiai atsakinga karta šiame šimtmetyje. Net aštuoniasdešimt šeši procentai apklaustųjų teigė, kad jiems labai svarbu, jog jų darbas neštų naudą pasauliui“, – kalbėjo A. Selemonaitė.
„Trečioji mūsų kartos ambicija – tvarumo siekimas. Dėl nuolat kintančių ekonominių ir politinių sąlygų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, t.y. po Sovietų Sąjungos griuvimo, Europos Sąjungos formavimosi, terorizmo išpuolių ir karų, besikeičiančių režimų artimuosiuose rytuose, pasaulinių ekonomikos krizių – mes nuolat turime mokytis prisitaikyti, judėti ir atrasti save iš naujo. Tokioje nuolatinėje kaitoje viskas pasidaro laikina ir suvartojama. Mums trūksta patvarumo, nes niekada nepajutę stabilumo – mes herojiškai siekiame patvaraus pagrindo sau ir ateities kartoms“, – apie šių dienų jaunimo siekiamybes kalbėjo A. Selemonaitė.
