Adeno įlanka, jungianti Raudonąją ir Arabijos jūras, pastaruoju metu tapo pačia pavojingiausia vieta pasaulinei laivininkystei. Joje siaučiantys Somalio piratai, remiantis įvairiais duomenimis, šiais metais užgrobė beveik 60 laivų. „Chatham House“ – Didžiosios Britanijos karališkasis tarptautinių santykių institutas (Royal Institute of International Affairs) – skelbia, kad nuo metų pradžios šie jūrų banditai gavo beveik 30 milijonų JAV dolerių išpirkų.
Ir nors piratavimas prie Somalio krantų tampa dideliu galvos skausmu laivų savininkams ir neabejotinai žlugdo prekybinį susisiekimą tarp Europos ir Azijos, konkrečių sprendimų, kaip pažaboti somaliečius, kol kas nėra. „Chatham House“ pažymi, kad vežėjai ieško kelių, kaip aplenkti Adeno įlanką, dešimteriopai išaugo gabenamų krovinių draudimo kaina ir pačių prekių savikaina, o tai automatiškai skandina verslą. Matyt, atėjo laikas pradėti skandinti ir pačius piratus.
Pradėti reikėtų nuo to, kad de facto Somalis kaip valstybė neegzistuoja. Nuo 1991 m. ten vyksta pilietinis karas, dvi teritorijos yra paskelbusios nepriklausomybę, kurios, žinoma, niekas nepripažįsta, šalį siaubė negailestingas badas. Dabartinis Somalio prezidentas Abdullahi Yusufas Ahmedas neslepia, kad neturi jokių priemonių kovai su piratais – banditais, grobiančiais užsieniečių laivus, plėšiančiais juose gabenamus krovinius ir imančiais įkaitais įgulos narius. Išpirkos pinigai, kurių piratai gana dažnai sulaukia, naudojami ginkluotės įsigijimui ir islamistų partizaniniam karui palaikyti.
Galima sakyti, įtampos viršūnė buvo pasiekta rugsėjo 25 d., kai Somalio piratai užgrobė krovininį laivą „Faina“, gabenusį Ukrainos neva Kenijai parduotus 33 tankus ir kitokią ginkluotę. Dėl didelės grobio vertės pasimetę somaliečiai niekaip neapsisprendė, kokio dydžio išpirkos jiems prašyti – reikalavo tai 20, tai 30 mln. JAV dolerių, grasino krovinį išmesti į jūrą, kaltino ukrainiečius, kad šie ginkluotę gabeno ne Kenijai, bet Sudanui, o tai, turint omeny paskelbtą tarptautinį embargą, yra nusikaltimas.
Vienaip ar kitaip, tarp „Fainos“ įgulos narių yra Rusijos piliečių, vienas jų mirė, tad Rusija nusprendė į incidento vietą nusiųsti savo karinį laivą „Neustrašimij“ ir net gavo Somalio prezidento Abdulahi Yusufo Ahmedo leidimą su piratais tvarkytis savo nuožiūra – tiek vandenyje, tiek ir sausumoje.
Rusų nuolatinis atstovas NATO Dmitrijus Rogozinas televizijos laidai „Vesti“ pareiškė, kad kovai su Somalio piratais pajėgas galėtų sujungti Rusija ir NATO. Jis neatmetė galimybės, kad bus organizuota karinė operacija, kuri, savo ruožtu, sušvelnintų Maskvos ir Aljanso santykius, smarkiai atšalusius po karo Gruzijoje.
Dar šią vasarą Jungtinės Tautos priėmė rezoliuciją, leidžiančią užsienio kariniams laivams įplaukti į teritorinius Somalio vandenis ir, reikalui esant, ginti nuo piratų išpuolių civilius laivus. Amerikiečiai, plaukiojantys piratų medžioklės plotuose, tikina žinantys, kur somaliečių piratai bazuojasi sausumoje, tačiau kol kas nieko konkretaus daryti nesiruošia. Kasmet pro Somalio krantus praplaukia apie 20 tūkst. prekybinių laivų. Ir tarp užgrobtųjų ar mėgintų užgrobti kol kas nebuvo amerikietiškų. Antraip JAV karinio laivyno aktyvumo ilgai laukti netektų.
Rugpjūčio mėnesį prie kovos su Somalio piratais nusprendė prisidėti Kanada – jos karinis laivas saugos laivus, gabenančius Somaliui siuntas pagal Pasaulio maisto programą. Bet tai – tik mažytė dalis viso šiurpaus paveikslo, vos ne kasdien atgyjančio Adeno įlankoje. Kad piratų veiklos mastai taptų akivaizdūs, pateiksime keletą pavyzdžių.
Šių metų birželį piratai užgrobė vokiečių jachtą su turistais, atgabeno juos į Puntlando rajoną, ir, remiantis „Reuters“ žiniomis, už juos buvo sumokėta 1 mln. JAV dolerių. Piratai ypač suaktyvėjo rugpjūtį: 15 d. užgrobtas Tailando krovininis laivas „Thor Star“, gabenęs statybines medžiagas, 20 d. – Malaizijos tanklaivis, gabenęs alyvų aliejų. Rugpjūčio 21 d. „derlius“ buvo tikrai įspūdingas – užgrobti Irano, Japonijos ir du Vokietijos laivai. „Seafarers Assistance Program“ informaciniame biuletenyje rašoma, kad šių laivų įgulų nariai įnirtingai gynėsi, keletas jūrininkų žuvo.
Rugpjūčio 22 d. Somalio piratai užgrobė italų laivą, neilgai trukus – dar vieną Malaizijos tanklaivį „Bunga Melati 5“.
„Reuters“ teigimu, rugsėjo pradžioje už keturis laivus piratai iš jų savininkų pareikalavo 9,2 mln. JAV dolerių. „Bunga Melati“ tanklaivių savininkui buvo pateikta 4,7 mln. JAV dol. sąskaita, japonų „Stella Maris“ – 3,5 mln. JAV dol. (paleido už 2 mln.), o už anksčiau užgrobtą Nigerijos buksyrą piratai pareikalavo 1 mln. JAV dolerių.
Malaizijos tanklaiviai buvo paleisti rugsėjo pabaigoje. Apie tai pranešė pats šalies premjeras Abdullah Ahmadas Badawi. Ir nors oficialiai nutylima, kodėl piratai juos paleido, spauda rašo, kad už „Bunga Melati“ tanklaivius buvo sumokėta 2 mln. JAV dolerių.
Rugsėjį piratų veikla nesusilpnėjo. AFP praneša, kad rugsėjo 2 d. Adeno įlankoje buvo užgrobta prancūzų jachta „Carre D‘As“ su dviem žmonėmis, už kurių gyvybę piratai pareikalavo per milijoną dolerių. Šių metų balandį somaliečiai taip pat buvo užgrobę prancūzų kruizinę jachtą, kurios istorija turėjo būti savotiška pamoka – vietoj išpirkos Paryžius atsiuntė antiteroristinį būrį GIGN ir įkaitus išvadavo.
Taigi, išpirkos už „Carre d‘As“ ir ja plaukusius Jeaną Yves‘ą ir Bernadette Delane‘us Prancūzija nemokėjo: per karinę operaciją, prie kurios prisidėjo Vokietija ir Malaizija, ir jachta, ir žmonės buvo išlaisvinti, vienas piratas nukautas, o šeši suimtieji jau nuteisti kalėti iki gyvos galvos.
Šia proga Prancūzijos prezidentas Nikolas Sarkozy pareiškė, kad Paryžiaus veiksmai – „perspėjimas visiems, kas verčiasi nusikalstamu amatu“, ir paragino kurti tarptautinę jūros policiją, nes Prancūzijai vienai yra per sunku kovoti su piratais. Anot N. Sarkozy, tai, kas vyksta Adeno įlankoje, – ne paskiri atvejai, o tikra nusikalstama industrija. „Mes privalome rimtai imtis šio klausimo. Taip pat – peržiūrėti patį išpirkų už įkaitus mokėjimo principą“, – Prancūzijos prezidentą cituoja AFP.
Nepaisant to, rugsėjo 13 d. Somalio piratai pabandė užgrobti dar vieną prancūzų laivą – žvejybos tralerį „Drennec“, kuris plaukė į Indijos vandenyną gaudyti tunų. Užpuolimas įvyko apie 700 km nuo kranto, ir tai – bene pirmas kartas, kai piratai veikė taip toli atviroje jūroje.
„International Maritime Bureau“ (IMB) padalinys Kuala Lumpure (Malaizija) „Piracy Reporting Centre“ praneša, kad piratai pastaruoju metu pakeitė taktiką: kadangi laivams rekomenduojama plaukti kuo toliau nuo krantų, tą patį daro ir piratai. Be to, jie pradėjo naudoti didelius laivus ir tik prieš pat laivo užgrobimą perlipa į mažesnius greitaeigius katerius.
„Chatham House“ teigimu, somaliečiai įžūlėja ir naudoja vis pažangesnes priemones – palydovinės navigacijos sistemas GPS, nešiojamąsias priešlėktuvinės gynybos sistemas MANPADS ir kt. Tai tikrai jau nebe tie pasakų personažai su medinėmis kojomis, juodu raiščiu ant akies, su papūga ant peties ir buteliu romo…
Rugsėjis Somalio piratams atnešė ne tik naujo grobio, bet ir didelių nuostolių. Danų laivas „HDMS Absalon“ Adeno įlankoje susidorojo su dviem somaliečių laivais ir areštavo 10 žmonių, o rugsėjo 7 d., kaip praneša „Reuters“, „nežinomas karinis laivas“ paėmė į nelaisvę 14 piratų ir nuskandino jų laivą. Tačiau bene pati šiurpiausia istorija įvyko iraniečių laive „Iran Deyanat“: nusprendę patikrinti krovinį dar rugpjūtį užgrobtame laive, kai kurie piratai mirė, kiti stipriai apdegė. „The Long War Journal“ (rugsėjo 22 d. straipsnyje „Mystery surrounds hijacked Iranian ship“) spėja, kad iraniečių laive vietoj registruotos geležies rūdos ir kažkokių pramoninių prekių buvo cheminis ginklas. Vienaip ar kitaip, ši istorija paliko kur kas didesnį įspūdį nei prancūzų specialiosios tarnybos – piratai dievagojasi niekada daugiau neliesiantys Irano laivų, nes jie „plukdo mirtį“.
Tačiau kiti laivai – nesvarbu, kokios jų vėliavos ir gabenami kroviniai – piratams ir toliau rūpi. Naujienų agentūrų teigimu, spalio 3 d. prie Somalio krantų buvo pasiektas savotiškas rekordas – pabandyta užgrobti net 4 laivus. Piratai iš pradžių atakavo Jungtinių Arabų Emyratų laivą su 28 įgulos nariais, kuris plaukė Sueco kanalu, tačiau įgula sumaniai manevravo ir laiku sulaukė karinio sraigtasparnio pagalbos. Vėliau piratai puolė filipiniečių laivą, kurį apgynė tarptautinės koalicijos karinis laivas. Italų tanklaivis ir Taivano konteinerių laivas su užpuolikais susidorojo panaudoję stiprią vandens srovę, nuplovusią juos nuo denio.
Po visų šių įvykių belieka tikėtis, kad kuriai nors iš valstybių ar jų koalicijai galutinai pasibaigs kantrybė ir su piratais bus kovojama ne tik ginantis, bet ir puolant. Viskas turi ribas.
Aušra Radzevičiūtė
