Tądien, kai Iveta Svilainytė žengė ant „X Faktorius“ scenos, po jos pasirodymo publika plojo net atsistojusi. Mergina sulaukė ne tik begalės komplimentų ir prognozių apie puikią karjerą, tačiau ir vertingų muzikinių pasiūlymų.
Susivienijusi su muzikos pasaulyje žinomu prodiuseriu Papuga, Iveta pradėjo darbą įrašų studijoje ir jau šiandien gali džiaugtis savo debiutine daina „The One“.
– Kas suvedė judu su Papuga?
– Jis pats su manimi susisiekė „Facebook“ ir pasiūlė ką nors sukurti kartu. Jo žinutę gavau iškart po pasirodymo projekto atrankoje. Galvojau, dvejojau ir šiek tiek jaudinausi, kad nesutaps nuomonės, stilistika ar norai, bet galiausiai pradėjome dirbti. Vytautas labai supratingas, talentingas, profesionalus, jis atsižvelgė į mano norus ir netgi nukrypo nuo savo kuriamos muzikos stiliaus. Didžiausias iššūkis buvo parašyti dainai žodžius. Iki šiol nebuvau to dariusi, bet kai labai nori, viskas tampa įmanoma. Taip iš didelio noro sukūriau žodžius mūsų bendram kūriniui „The One“.
– Kaip manai, kodėl Papuga panoro dirbti būtent su tavimi?
– Greičiausiai dėl vadinamo „smėlio“ balse, kurį akcentuodavo ir „X Faktoriaus“ teisėjai. Jis giria mane ir sako, kad ne kiekvienas turi tokį išskirtinį tembrą, kokiu galiu didžiuotis aš. Išgirdęs mane eteryje iškart suprato, kad į jo muziką galėčiau įnešti kažką naujo. Ši daina orientuota į minimalizmą, kaip pats Vytautas sako: „šviežias skambesys“ jo kūryboje.
Papuga buvo atitrukęs nuo populiariosios muzikos kūrimo. Sako, kad per tuos metus turėjo keletą muzikinių projektų, iš kurių susirinko viską, kas geriausia ir tai sudėjo į šią mūsų dainą. Vytautui patinka mano idėjos, tai, kaip interpretuoju jo kuriamą muziką ir kokį savo indelį įdedu. Todėl puikiai sutariame, darbai vyksta sklandžiai ir abu žinome, ko norime. Norisi vystyti pasaulinį lygį, įnešti pozityvumo į lietuviškos muzikos rinką.
– Tai tavo debiutinė daina, kurią parašei pati. Ar buvo sunku ir iš kur sėmeisi įkvėpimo?
– Rašydama neužtrukau, nors niekada nieko nesu parašiusi. Norėjosi sukurti kažką nesunkiai įsimenančio, šiuolaikiško ir lengvai susiklausančio. Manau, kad puikiai pavyko, nes ši daina turi visus šiuos bruožus.
Dainą sukurti mane įkvėpė vienos draugės tikra ir gyvenimiška istorija. Čia pasakojama apie tai, kaip sunku yra paleisti tai, kas brangu. Visgi, kad galėtum judėti į priekį, tai padaryti būtina. Kurdama žodžius jaučiausi taip, lyg pati būčiau tai išgyvenusi. Stengiausi įsikūnyti į jos vaidmenį, jaustis įskaudinta ir pamėginti išdidžiai atsikelti.
– Ar dar išgirsime jūsų bendrų kūrinių?
– Tikrai taip. Esame pasiruošę ieškoti naujų skambesių, eksperimentuoti. Vytautas sako, kad su mano balso galimybėmis galima sukurti išties daug puikių kūrinių, tad to ir tikimės. Jis pats turi daug idėjų, kurias nori įgyvendinti. Kartu dirbti sekėsi labai smagiai, per kūrybinį procesą susibendravome, labiau vienas kitą pažinome. Todėl ateityje turėtų sektis dirbti dar sklandžiau.
