Vyrai pasakojo, kad konkurencijos nebijo, ir netgi priešingai, džiaugiasi, kad šios pramogos populiarumas šalyje tik auga.
Kas tie kambario įkūrėjai?
Beną Malakauską daugelis žino iš muzikinio projekto „X faktorius“, tačiau kaip pats pasakojo, dabar jo visas dėmesys skiriamas verslui.
„Baigiau audiovizualinę kūrybą ir dirbau įrašų studijoje su įvairiais Lietuvos muzikos atlikėjais. Prisidėjau tiek kaip pritariantis vokalistas, tiek ir kūrybiškai prie muzikinių projektų. Taip pat vysčiau savo muzikinę-kūrybinę veiklą, dalyvavau įvairiuose TV projektuose. Šiuo metu visas mano dėmesys atitenka pabėgimo kambariui, bet muzikos veikla ir grįžimas prie jos vis dar yra mano planuose“, – pasakojo Benas.
Kitas šio kambario įkūrėjas taip pat sukasi muzikos ir meno sferose. J. Talandis yra muzikos prodiuseris ir garso režisierius, kuris dirbo tiek su Lietuvos, tiek ir su užsienio atlikėjais: „Prieš kurį laiką gyvenau Kanadoje, tačiau nutariau grįžti į Lietuvą. Čia toliau dirbu dviem kryptimis. Viena jų muzikinė – dirbu su atlikėjų suvedimais, vedu garso režisūros kursus. Kita – pabėgimo kambariai ir žaidimai. Abi šios sritys iš pažiūros gali būti labai skirtingos, tačiau į jas įsigilinus, jos tampa giminingomis veiklomis, kuriose galima remtis patirtimi, įgauta kitose veiklose.“
Gimusi idėja
Anot pašnekovų, jie patys dažnai mėgdavo lankytis panašaus tipo kambariuose, tačiau vis pastebėdavo kokių nors spragų, todėl nieko nelaukdami pradėjo kalbėti ir dalintis vizijomis, kaip turėtų atrodyti jų išsvajotas kambarys. O visai netrukus tai tapo realybe.
J. Talandis teigė, kad visuomet domėjosi menu: „Mano asmeninis atradimas tapo žaidimai ir jų kūrimas. Tai yra itin plati ir auganti menų sritis, nes joje galima pasitelkti naujas technologijas ir kurti interaktyvius pasakojimus, kuriuose gali dalyvauti ir juos nulemti patys žaidėjai.“
B. Malakauskas pasakojo, kad jiedu lankydavosi panašiuose kambariuose, tačiau vis rasdavo kur būtų galima juos patobulinti. „Vis pakalbėdavome apie tai, kokių dar mus dominančių veiklų nesame darę, ir ką galėtume nuveikti. Mėgstame lankytis pabėgimo kambariuose, tačiau dažnai po žaidimo atrodydavo, kad kambariai neišbaigti. Todėl pagalvojome, kad galbūt patys galėtume atidaryti kambarį. Taip ir atsirado „CODE ROOM“ pabėgimo kambarys“, – pasakojo pašnekovas.
Nuo idėjos gimimo iki kambario įgyvendinimo, jie užtruko 5 mėnesius. Jono teigimu, ši verslo patirtis – įdomus gyvenimo etapas.
„Daugybę sukauptų žinių apie žaidimų kūrimą reikėjo pritaikyti praktikoje. Galutinė žaidimo versiją, kurią dabar gali išbandyti visi norintys, smarkiai pasikeitė nuo pačios pirmos, buvusios mūsų galvoje. Sukūrus kambarį, užtrukome dar kelis mėnesius, kol galutinai išgryninome baigtą ir maksimaliai įtraukiančią žaidimo versiją“, – prisiminimais dalijosi Jonas.
Pabėgimo kambario temą įkvėpė serialas
Pabėgimo kambario temą pasirinkti padėjo itin populiarus serialas „Černobylis“. Tiek Beną, tiek Joną tai visuomet domino – jiedu net planavo keliauti į Černobylio zoną.
„Pasvarstę nutarėme, kad ši tema dėl didelių filmavimų Vilniuje ir daugeliui matyto serialo, yra aktuali. Todėl pasirinkome elektrinės temą ir „pastatėme“ Vilniaus atominę elektrinę“, – sakė Benas.
Apie pabėgimo kambarį ir pasirinktą tematiką plačiau papasakojo Jonas: „Tai yra Vilniaus atominė elektrinė, kurią pastatė dar aštuoniasdešimtaisiais. Tai slapta rezervinė elektrinė, skirta karo atveju aprūpinti miestą elektra. Ji veikia ir šiomis dienomis, o atliekant bandymus susidarė ypatinga padėtis. Atominis reaktorius tapo nestabilus. Darbuotojai, vengdami rizikos, evakavosi, ir dabar renkama gelbėjimo komanda, kuri galėtų nusigauti iki reaktoriaus pulto ir aktyvuoti aušinimo sistemą.“
Konkurencija ir augantis populiarumas
Tikri šios pramogos fanatikai žino, kad Lietuvoje yra ne vienas pabėgimo kambarys, kuriuose galima išbandyti savo jėgas ar net įveikti tam tikras baimes. Kalbėdami apie konkurenciją ir augantį šios pramogos populiarumą, jie teigė, kad jokios konkurencijos nebijo.
Jonas sakė, kad kiekvieno verslininko sėkmė yra ir jų sėkmė: „Pabėgimo kambarys yra vienkartinė pramoga. Kartą jį išsprendi, ir jei sudomino, ieškai sekančio kambario. Jeigu mūsų konkurentai turėtų prastą pramogą, tai tiesiog darytų žalą visai pabėgimo kambarių rinkai Lietuvoje.“
Tam, kad nejaučia jokios konkurencijos, pritarė ir Benas. Jis netgi teigė palaikantis draugiškus santykius su kitais pabėgimo kambarių įkūrėjais: „Mūsų santykiai su daugelio kitų kambarių operatoriais yra draugiški, nes galime nebent varžytis kieno kambarį aplankys pirmiau. Tačiau pabėgimo žaidimai yra nauja pramoga, todėl mums visiems svarbu, kad šių žaidimų rinka sudomintų, ir žmonės grįžtų į kitus kambarius.“
Tiesa, Benas pastebi, kad nepaisant to, jog ši pramoga dar palyginus visai neseniai atsirado pasaulyje ir Lietuvoje, jos populiarumas sparčiai auga. „Manau, taip yra todėl, kad šiais laikais žmonės nori ne tik paprasčiausių vakarėlių, bet jau ir intelektualių pramogų. Kitas šios pramogos sėkmės raktas – puikiai praleistas laikas su draugais, šeima ar kolegomis. Žmonės, dalyvaudami tokiuose grupiniuose žaidimuose, stiprina tarpusavio ryšį“, – savo įžvalgomis dalijosi Benas.
„CODE ROOM“ įkūrėjai pasakojo, kad panašių kambarių – apstu, tačiau jie visi skirtingi. Beno teigimu, jų kambarys išskirtinis, nes grąžina į praeitį: „Į panašias emocijas ar žaidėjų patirtį taikančių kambarių yra ir Vilniuje. Tačiau pagrindinis skirtumas yra scenarijus ir jo įgyvendinimas. Mums buvo svarbu temos aktualumas lankytojams. Norėjome, kad jos išpildymas būtų realistiškas ir įtraukiantis į istoriją.“
Tam pritarė ir Jonas. Anot pašnekovo, jų kambaryje esančios užduotis jungia bendras pasakojimas: „Tai yra svarbu, nes padeda įsijausti ir persikelti į tikrai egzistuojančią Vilniaus atominę elektrinę. Dauguma galvosūkių kambarių yra pagrįsti elektroniniais sprendimais. Todėl žaidėjams neteks atrakinėti daugybės spynelių. Vietoje to, žmonės turės unikalią patirtį kartu su savo komanda bandant išvengti katastrofos.“
Kambaryje lankosi net senyvo amžiaus žmonės
Nenuostabu, kad išbandyti įvairias pramogas yra linkęs jaunimas – taip manė ir pabėgimo kambario įkūrėjai. Tačiau juos teigiamai nustebino tai, kad čia apsilankė ir vyresnio amžiaus žmonės.
„Pradžioje tikėjomės, kad šią pramogą mėgs tik jaunimas. Dirbdami supratome, kad pramoga skirta absoliučiai visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar pomėgių. Esame kambaryje turėję 82 metų senelį, kuris atėjo žaisti su anūkais. Jauniausias mūsų žaidėjas buvo vos vienerių metų – jam padėjo mama. Eina ir šeimos, ir kolegos, ir mokiniai – tikrai platus amžiaus spektras“ , – šypteli Benas.
Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra populiarūs baimę keliantys pabėgimo kambariai, tačiau vaikinų pramoga yra visai kitokia.
„Savo kambaryje nesiekiame gąsdinti žmonių, tačiau „šalta“ aplinka suteikia nejaukumo. Vaikai pabėgimo kambaryje būna visada drąsiausi. Jie mėgsta netikėtumus ir išbando visas galimybes. Suaugę dažniausiai žiūri į nežinomus dalykus atsargiai, todėl daugiau laiko tyrinėja, ir tik įsitikinę, kad kažką daryti saugu, imasi spręsti problemas ir užduotis“, – pabrėžė Jonas.
Įsitvirtinimas ir verslo sėkmė
Benas juokėsi, kad įkurti verslo jis nė kiek nebijojo, ir viską darė iš visų jėgų: „Bijoti galima ir žaibo iš dangaus. Iš tikrųjų, visada turi abejonę ar pasiseks, ar pavyks, bet svarbu turėti tikslą, kodėl tai nori daryti. Taip pat tikėti tuo, kuo užsiimi. Tikslingai dirbant, vertinant rizikas ir savo galimybes, nėra ko bijoti.“
Jono teigimu, jiems įsitvirtinti rinkoje padėjo klientai, kurių atsiliepimų nuolat klauso ir stengiasi atsižvelgti į kiekvieno pastabas: „Įsitvirtinimas rinkoje yra kokybiško darbo rezultatas. Nuo pat pradžių daug dėmesio skyrėme nepriekaištingam klientų aptarnavimui. Įsiklausome į mums išsakytus pasiūlymus. Stengiamės pabendrauti su kiekviena mus aplankiusia grupe ir geriau suprasti jų lūkesčius, kaip galime pramogą padaryti dar geresne. Siūlyti kokybišką paslaugą ir tobulėti mus skatina geri atsiliepimai, rekomendacijos bei žmonės, kurie laukia antrojo mūsų kambario.“
