Savo išgyvenimais Gerda pasidalijo socialiniuose tinkluose, o įrašu sutiko pasidalyti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
„ANOREKSIJA. 1-OJI DIENA.
Atsikėliau ryte ir pirmoji mintis, kuri toptelėjo: šiandien į sutrikimų centrą. Šiandien pirmas mano žingsnis. Kuo arčiau centro, tuo labiau daužosi širdis. Bet aš tai padariau! Pirmą žingsnį! Sakoma, kad pradžia yra sunkiausia, patvirtinu 100%, jog tai tiesa. Pokalbis grupėje trūko apie 2 val, o atrodė, jog amžinybę... Tiek skaudžių patirčių, tiek išsekusių žmonių, pavargusių nuo šito viso mėšlo ir norinčių išbristi. Visose moteryse mačiau ir save. Visos prisistatė ir štai, atėjo mano eilė.. Pajaučiau, kaip per kūną nuėjo nemalonus karštis ir iš įtampos pradėjo pykinti. Nuryjau tą jausmą ir pradėjau:
Labas, aš Gerda. Man 24 metai. Su valgymo sutrikimais kovoju nuo vaikystės. Viskas prasidėjo nuo patyčių mokykloje o dabar, aš jau sėdžiu čia, nes mane baigia suvalgyti mano pačios mintys apie maistą ir kūną. Patyčios mokykloje, artimoje aplinkoje mane visus metus ėdė, ko pasakoje užaugau labai traumuotu ir daug psichologinių problemų turinčiu žmogumi. Sunkiausia mano ir mano valgymo sutrikimų kelionė prasidėjo 2019 m. „X faktoriuje“... Kiekvieną dieną sverdavausi ir kiekvieną dieną mažinau savo maisto porcijas. Iki kol atėjo didžiojo finalo diena ir reikėjo lipti į sceną su visais, savo jėgomis to padaryti jau nebegalėjau, bebegalėjau užlipti laiptais. Pasiekiau 36,5kg svorį. Tą pačią dieną nualpau, mano kraujospūdis buvo vos apčiuopiamas. Supratau, kad turiu kažką daryti, jei ne dėl savęs, tai dėl mamos, kuri kiekvieną dieną verkia.
Palikau toksiškus santykius, kuriuose skendau beveik 6 metus. Atsirado vyras mano gyvenime. Taip, kalbu apie Jovydą. Jis padėjo išlipt iš žiauriai gilaus dugno, kai jau nesimatė, net menkiausios šviesos. Vėl pasijaučiau laiminga. Problema niekur nedingo, bet, trumpam prigeso, jau buvo įmanoma gyventi su tuo. 2021m. rugpjūčio m. Sužinau, kad laukiuosi, viskas vėl apsivertė. Pradėjau savimi tikrai rūpintis, kad ir kaip buvo sunku kovoti su mintimis. Net galvojau, kad vaikelis padės man pagaliau, galbūt pasveikt.
Rugsėjo 8d. Žinia, kad nėštumas nebesivysto ir vaisiaus širdies ritmo nėra.
Rugsėjo 11d. Valymo diena... Jaučiausi nieko vertas, tuščias indas... Viskas vėl užsikūrė...
O dabar pradedu kelionę...“, – rašė Gerda Zaptoriūtė.
