WTCC – tai ne šiaip žiedinės automobilių lenktynės. Tai yra tikras FIA pasaulio čempionatas, kurio etapai vyksta geriausiose lenktynių trasose net dvylikoje pasaulio šalių, pradedant egzotišku Marakešu, baigiant legendine Monza, Italijoje. Prieš porą savaičių WTCC serija lankėsi Austrijoje, kur gamyklinė „Honda” komanda „Autoplius Fast Lap” organizatoriams suteikė šansą vienam savaitgaliui tapti komandos dalimi ir iš arti pamatyti kaip veikia japoniškas lenktynių laikrodis.
„Salzburgring” lenktynių savaitgalis
Savaitgalį šioje lenktynių trasoje vyko ne tik WTCC – visos trys dienos buvo kupinos veiksmo, kai greta didžiųjų lenktynių vyko jaunimui skirtos „Suzuki Cup” lenktynės, mažo biudžeto reikalaujančios „BMW Cup” kovos, kuriose visi varžosi bene identiškais jau gerokai pasenusio E30 modelio automobiliais.
Bet visą savaitgalį žiūrovai laukė pagrindinio deserto – WTCC kovų, kuriose „Honda” turėjo didelių tikslų. Ne didelių, o pačių didžiausių – pergalės ir tik „Honda” lenktynininkais apsėstos nugalėtojų pakylos. Fanų skaičiumi „Honda” taip pat viršija visus savo konkurentus – kiekviename trasos kampelyje susispietę būriai gerbėjų būtinai bus su „Honda” kepurėlėmis ar marškinėliais. Ilgus metus gaminę puikius gatvių lenktynių automobilius, „Honda” kompanija užsiaugino didelį būrį gerbėjų.
Kitos komandos taip pat sulaukia didelio dėmesio viso savaitgalio metu. Skirtingai nei, tarkime, „Formulės-1” lenktynėse, atmosfera WTCC savaitgalio metu yra labai atpalaiduota – praėjimai daug maž visur yra laisvi, lenktynininkai vaikšto be apsauginių ir mielai benrauja su fanais. Suprantama, jiems tokia rimta žvaigždžių liga ir nėra ko sirgti... Iki F-1 jiems dar labai toli, toli ir pačiai WTCC lenktynių serijai.
Bet nepaisant to, „Honda” komandos narių skaičius atrodo visai artimas F-1 komandoms. Dauguma jų – atvykę iš Japonijos. Tai sufleruoja faktą, kad ne tik dėl pergalių jie čia atvažiavo – „Mugen Honda” padalinio žmonės čia laiką leidžia rinkdami įvairią informaciją, kurią naudos kurdami savo dirbtuvių prekes.
Kvalifikacija – taktinė kova
Visi autosporto fanai sutiks, kad įdomiausia šio sporto dalis – netikėtumai. Kai lyderį aplenkia B plano lenktynininkas, kai laimi silpnesnė komanda, kai paskutinis startavęs sportininkas lipa ant nugalėtojų pakylos. Taip ir šis austriškas savaitgalis nepasikuklino staigmenomis, pradedant kvalifikacijos siurprizais, baudų gausa, sunkiai suvokiamomis klaidomis trasoje, baigiant įspūdinga komandos taktikų kova.
„Salzburgring” lenktynių trasa iš paukščio skrydžio gali priminti oro uosto pakilimo taką – ji turi dvi ilgas tiesiąsias ir mažokai posūkių. Labai daug įtakos rezultatams turi, vadinamas, „slipstream'ingas”, kai geresnio rezultato siekdami lenktynininkai naudojasi kitų automobilių sukuriamu aerodinaminiu vakuumu. Čia ir prasidėjo didžioji taktika...
Sportininkai jau kvalifikacinių važiavimų metu stengėsi neatsidurti būrio priekyje, kai nėra priekyje lenktynininkų, kuriais būtų galima pasinaudoti. Tuo tarpu karavano viduryje ar pabaigoje važiuojantis lenktynininkas stengiasi tik lemiamu metu iššokti iš kito nugaros ir taip fiksuoti geresnį rato įveikimo laiką.
Vertas dėmesio momentas, kai kvalifikacijos nugalėtojas Tomas Chiltonas iš RLM komandos visą paskutinė ratą važiavo itin lėtu rėžimu, o už jo nugaros esantys lenktynininkai nesiryžo jo lenkti, nes neturėtų kur pasislėpti. Komplikuota situacija priminė dviračių treko lenktynes, kai visomis jėgomis pedalai minami tik pačioje važiavimo pabaigoje. Dar priminė šachmatų partiją.
Antrasis kvalifikacinis važiavimas buvo ne ką geresnis. Jau per pirmąjį įskaitinį ratą kitas lenktynininkas parodė geresnį laiką, nei Chiltono pasiektas pirmojo važiavimo metu. Daugelis tą kart net neparodė jokio laiko – kai kas nespėjo, kiti iš boksų grįžo į trasą, vos dviems minutėms likus iki kvalifikacijos pabaigos. Negana to, mūsų Palangos 1000 km „drago” lenktynes išbandęs Tomas Coronelis paskutiniam rate išlėkė iš trasos ir taip liko be įskaitos.
Visa ši velniava užvirė tik dėl slipstreamingo, niekas nenorėjo savo „kūnu“ pridengti varžovo. Vieni pyko, kiti tai vadino nesportišku elgesiu, patys lenktynininkai tai vadino kvailu elgesiu, bet negali nesutikti – tai gana savanaudiškas sportas, todėl kiekvienas bando ieškoti maksimaliai sau naudingo rezultato. Buvo aišku, kad toks elgesys nebus nepastebėtas teisėjų...
Komisarų kolegija buvo negailėstinga, už lėtą „pasivažinėjimą parke“ ir WTCC įvaizdžio griovimą, ėmėsi svarstyti 14 lenktynininkų, o 12 iš jų gavo nuobaudas už nesportišką elgesį. Panaši „nesėkmė” aplankė dvi „Honda” komandas – „Castrol Honda Racing“ ir „Zengo Motorsport Civic“. Šių komandų automobilių galinis sparnas neatitiko normų, tebuvo vos 1 mm per mažas...
Lenktynių diena
Kaip gerų lenktynių dienai ir pridera, gerbėjai tiesiog apspito visą „Saltzburgring” lenktynių trasą. Visą rytą iki lenktynių komandos demonstravo pravertus savo garažų vartus, lenktynininkai dalijo autografus, kalbėjosi su žurnalistais. Mažą šventę surengė trasos organizatoriai – už 25 metus praleistus šioje trasoje apdovanojo Franzą Engstlerį. Jis, beje, „Formula 3000” lenktynėse buvo Michaelio Schumacherio komandos draugas. Ilgai netrukus, prasidėjo pirmosios lenktynės. Visi išsižioję laukė jų – varžybų lyderiai iš minėtų „Honda” komandų startavo pačioje rikiuotės pabaigoje, tai žadėjo neįtikėtinai aštrias lenktynes. Bet... Dėl jau minėtų lenktynių trasos ir pačių lenktyninių automobilių subtilybių, didelių gražių lenkimų trasoje neišvydome – automobiliai finišavo panašiai kaip ir startavo.
Apart Michelį Nykjearį, kuris kaip įmanydamas bandė dengtis nuo Jameso Nacho atakų. Visai sėkmingai, finišavo pirmas. Dar verta paminėti Yvaną Mullerį, kuris lenktynėse padarė daugiausiai lenkimų ir atkovojo dešimt pozicijų.
Antrosios lenktynės žiūrovams buvo įdomesnės. Gerokai įdomesnės. Pirmų lenktynių nugalėtojas, startavęs penktas, didžiąją kovą regėjo priekyje, pats joje nedalyvavo. Laimėjo Jamesas Nashas, kuris pirmose lenktynėse buvo antras. Namo išsivežė daug taškų ir bendroje įskaitoje pakilo į trečiąją vietą.
„The Power of Dreams”
Būti „Honda” komandos dalimi buvo nepakartojama. Sutikome daug nepažįstamų žmonių, su kuriais automobilių temomis galėjome kalbėti valandų valandas. Žinote kaip būna, kai turi vieną aistrą – nereikia net bendros kalbos mokėti. Visa „Honda” komanda yra sudaryta iš tokių žmonių – nuo langų valytojo, iki komandos vadovo. Gali būti, kad tai – svajonių darbas.
Tik dėka sustyguoto šių žmonių darbo, didelio atsidavimo jam automobiliai startuoja lenktynėse ir finišuoja aukštose pozicijose. Kad WTCC yra rimtas reikalas, matosi iš „Honda” mestų pajėgų. Vien būrys „Mugen” vyrukų ką reiškia – jų pagaminti varikliai yra „auksiniai”.
Būtinai turime paminėti ir Norbertą Micheliszą, kuris mus pavežiojo greitos trasos ratais. Nuo „Playstation” persėdęs į tikrą lenktynių automobilį jis šiandien yra labai greitas. Net kai lygini jį su kitais tikrais lenktynininkais, ne simuliacijų ir kompiuterių genijais. Norbertas prasitarė, kad gyvena savo svajonę – dirba komandoje, kuri jam yra pati geriausia pasaulyje. „Honda” prekės ženklas traukia pačius geriausius.
„The Power of Dreams” šūkis ne šiaip sugalvotas. Jis teka visų „Honda” darbuotojų venomis. Jie kiekvieną dieną išgyvena situacijas, kurių metu svajonės virsta realybe – ir lenktynių trasose, ir naujų automobilių gamyklos konvejerio linijoje.
