Pirmąsias 3 rungtynes Europos taurėje „Wolves“ žais išvykoje – po Paryžiaus lauks išvyka į Izraelį (Tel Avivo „Hapoel“) ir Ispaniją (Badalonos „Joventut“). Po galimai sudėtingo išvykų starto, iš kitų 10 rungtynių Europos taurėje iki Naujųjų metų, net 7 mačus „Wolves“ žais Vilniuje.
Europos taurėje – gausu konkrečių ir pamatuojamų naudų
Nuo pat pirmųjų klubo egzistencijos dienų, turtingiausias Lietuvos žmogus Gediminas Žiemelis neslepia ambicijų su „Wolves“ pasiekti Eurolygą – prestižinį Senojo žemyno turnyrą. Vos per vienerius metus klubui pavyko pasiekti išties daug – prisibelsti iki Europos taurės, kurią organizuoja būtent Eurolyga, o taurės nugalėtojai pelno kelialapį į kito sezono Eurolygą. Bent jau teorinę viltį „Wolves“ klubas turi jau šį sezoną.
Net jeigu pirmuoju bandymu ir nepavyktų užkariauti Europos taurės, „Wolves“ klubui „EuroCup“ platforma ateityje yra puiki terpė dėl mažiausiai 5 aspektų.
Visų pirma, Europos taurėje žaidžiantys klubai savo sirgaliams ir partneriams kasmet dovanoja viltį prasibrauti į pagrindinę Senojo žemyno sceną – Eurolygą. Antra, žaidimas Europos taurėje ypač palengvina komandos komplektacijos klausimus, kadangi pakankamai pajėgūs ir įdomus krepšininkai nori save parodyti Europos taurėje ir pasikelti savo vertę.
Trečia, žaidimas dabartiniame Europos taurės formate užtikrinta mažiausiai 18 rungtynių, kas garantuoja žaidimą tarptautinėse arenose iki vasario. Iš 10 grupės komandų į antrąjį etapą patenka 6, o tai reiškia nemažas galimybes „Wolves“ sezonui tęstis ir pavasarį.
Ketvirta, žaidimas su stipriomis Europos komandomis jau sezonu metu priverčia pasitempti žaidėjus ir trenerių štabą, o tai turėtų pasitarnauti solidesniam ekipos žaidimui Lietuvos krepšinio lygos (LKL) atkrintamosiose, kurio labai pritrūko praėjusiame sezone.
Penkta, didelis rungtynių skaičius, priešingai nei FIBA Čempionų lygoje arba FIBA Iššūkio taurėje, užtikrina didesnį klubo partnerių matomumą socialiniuose tinkluose ir transliacijų metu.
Tiesa, garantuotą vietą Europos taurėje „Wolves“ klubas turi tik šiam sezonui, tačiau sėkmingai pasirodžius šiemet, galima tikėtis ir ilgalaikio bendradarbiavimo pasiūlymo.
Žiūrint į bendrą „Wolves“ organizacijos paveikslą, naujienų portalas tv3.lt išskyrė po tris esminius klubo trūkumus ir stiprybes. Trumpai tariant, „Wolves“ turi milžiniškas perspektyvas pasiekti savo tikslų, tačiau klubas neišvengiamai turės spręsti ir probleminius klausimus, kurie šiandien atrodo kaip silpnosios klubo vietos. Per kiek laiko klubas pasiruošęs savo silpnybes paversti stiprybėmis?
Silpnybė „Nr. 1“: identiteto neturėjimas
Kuomet klubas tik kūrėsi, pagrindinė idėja buvo turėti stiprią komandą Vilniuje, kuria Lietuvos sostinė galėtų didžiuotis. „Wolves“ nelaimei, Vilniaus „Rytas“ jau trečiąjį sezoną iš eilės atrodo gerokai pasitempęs ir netgi viršijantis daugelio krepšinio mėgėjų lūkesčius.
2022 m. Giedriaus Žibėno auklėtiniai po 12 metų pertraukos tapo LKL čempionais, o praėjusiame sezone finalo seriją su Kauno „Žalgiriu“ ištęsė iki paskutinių penktųjų serijos rungtynių. Iki titulo apgynimo vilniečius skyrė vos 2 minutės, kadangi likus tiek laiko iki ketvirtojo kėlinio pabaigos rezultatas švieslentėje dar buvo lygus. Pagal pirminius specialistų vertinimus, „Rytas“ 2023–2024 m. sezone atrodo dar labiau sustiprėjęs.
Naujasis Vilniaus klubas kurdamas klubo pavadinimą ir logotipą tikrai nepersistengė ir nuėjo lengviausiu keliu. Vilkas – „Ryto“ simbolis, turintis stiprias sąsajas su Vilniaus įkūrimo istorija ir pačiu „Ryto“ klubu. „Geležinio Vilko“ talismanas „Siemens“ arenoje žiūrovus per „Lietuvos ryto“, o vėliau ir „Ryto“ rungtynes linksmino nuo tada, kai apie „Wolves“ projektą nebuvo jokios kalbos.
Neįkvepiantis ir klubo logotipas, kuris greičiausiai buvo tiesiog nupirktas iš jau sukurtų logotipų, kuriuos galima nesunkiai ir nebrangiai įsigyti vienoje iš elektroninių prekinių ženklų parduotuvių internete.
Logotipas – skonio reikalas, tačiau „Wolves“ atveju jis nebuvo sukurtas būtent šiai krepšinio komandai ir niekaip neatspindi pagrindinių klubo vertybių – modernumo, inovacijų ir veržlumo. Logotipas nebuvo pritaikytas prie Vilniaus miesto specifikos ir identiteto trūkumas bado akis.
Klubo finansiniai ir žmogiškieji resursai leidžia tikėtis, kad ateityje sulauksime originalesnių sprendimų nei „Vilko“ simbolio atkartojimo. Juolab, kad klubas savo veiklą vykdo didžiausiame Lietuvos mieste, kurį kasmet papildo studentai iš visos Lietuvos, kurie nebūtinai yra prisirišę prie „Ryto“, „Vilko“ ir juodai raudonai baltų spalvų. Belieka surasti raktą nuo šios perspektyvios auditorijos.
Silpnybė „Nr. 2“: atviras infrastruktūros klausimas
Nors klubas turi prabangiausius namus Vilniuje – „Avia Solutions Group“ areną, krepšininkai treniruojasi už 50 kilometrų esančiose Širvintose. Už Vilniaus arenos sienos yra puikiausiai treniruotėms ir daugeliui LKL rungtynių tinkanti „Jeep“ arena, tačiau ji priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kurioje treniruojasi ir žaidžia „Rytas“.
Ar Vilniuje daugiau nėra sporto salių, kuriose galėtų vykti profesionalaus klubo treniruotės? Pašilaičių mikrorajone plyti naujutėlaitis trijų sporto salių kompleksas, kuriame galėtų vykti netgi LKL rungtynės. Bėda ta, kad „NBA Basketball School“ arena taip pat priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o būtent ji yra pagrindinė „Ryto“ klubo akcininkė.
Be to, dabartinis Vilniaus meras Valdas Benkunskas yra ne kartą kritiškai pasisakęs Gedimino Žiemelio valdomų verslų atžvilgiu ir naivu tikėtis, kad šių vyrų atstovaujamos organizacijos greitu metu galėtų rasti kompromisą dėl infrastruktūros.
G. Žiemelio valdoma įmonių grupė šalia Vilniaus oro uosto jau kurį laiką planuoja pasistatyti kelis tūkstančius žiūrovų talpinančią sporto areną, kurioje „Wolves“ galėtų treniruotis ir galbūt net žaisti tam tikras rungtynes. Šis statinys turėtų būti atidarytas paskutinį 2024 m. ketvirtį.
Akivaizdu, kad šio sezono scenarijus – treniruotės Širvintose – yra laikinas sprendimas, jeigu „Wolves“ yra ilgalaikis projektas, kuris savo veiklą nori vystyti Vilniuje.
Silpnybė „Nr. 3“: jaunimo programos neturėjimas
Pasaulio čempionate triumfavusi Vokietija didelį dėmesį skiria jaunimo krepšiniui ir tai yra sėkmės istorijos pavyzdys. Visi „Bundesliga“ klubai „po savimi“ turi mažiausiai tris jaunimo komandas ir tik laiko klausimas, kada tai ateis ir į Lietuvą.
Jau dabar kone pusė LKL klubų turi dublerines komandas, kurios rungiasi Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) ir Regionų krepšinio lygoje (RKL). LKL prezidentas Remigijus Milašius yra ne kartą akcentavęs, kad ateityje visos LKL komandos turėtų turėti bent po vieną jaunimo komandą.
Jaunimo komandos reikalauja investicijų, kurių atsiperkamumas ilgas ir dažnu atveju sunkiai pamatuojamas. Statistika negailestinga – vos keliolika procentų jaunimo komandose žaidžiančių krepšininkų pasiekia pagrindinės komandos lygį, o dar retesnis joje įsitvirtina.
Kita vertus, būtent tokioje jaunimo sistemoje užaugo dabartiniai „Ryto“ veidai Margiris Normantas ir Gytis Radzevičius, kurie klubui suteikia autentiškumo ir tapatumo.
Jaunimas kartu su savimi atsineša sirgalių bazę – tėvus, šeimos narius, giminaičius, draugus, kurie gali tapti ištikimais klubo sirgaliais ir nešti organizacijai pridėtinę vertę.
„Wolves“ dar tik ieško savo auditorijos, o klubo jaunimo programos dalies planuose kol kas nematyti.
Stiprybė „Nr. 1”: biudžeto galimybės
Praėjusią savaitę klubo atstovai atskleidė, kad šį sezoną žaidėjų ir trenerių algoms bus skirta 2,8–2,9 milijonai eurų, o iš viso klubo biudžetą sudarys 4,5–4,7 mln.
Kol dauguma LKL klubų niekaip neišbrenda iš skolų liūno, „Wolves” skolų paprasčiausiai neturi ir nepanašu, kad turės ateityje. Priešingai, jų biudžetas tik auga. Žinoma, kol kas G. Žiemelio verslams krepšinio klubo projektas yra „minusinis” projektas, tačiau iš jo tikimasi uždirbti ateityje.
Nors daugelis šią galimybę – Europoje uždirbti iš krepšinio – vertina skeptiškai, reiktų vertinti vadovų pastangas sukurti tokį klubą, kuris išsilaikytų pats save ir generuotų papildomas pajamas.
Šiandien be savivaldybių paramos, kurią sudaro mokesčių mokėtojų surinktos lėšos, neišgyventų mažiausiai kas antras LKL klubas, kuris savo egzistenciją grindžia laukdamas dar vienos miesto valdžios finansinės injekcijos.
Stiprybė „Nr. 2”: inovacijos iš verslo pasaulio
Žavi klubo galimybės matyti toliau savo nosies ir ambicijos komercializuoti projektą už Lietuvos ir netgi Europos ribų. Netyla kalbos, kad ateityje tam tikros krepšinio rungtynės galėtų vykti ir Dubajuje. Jungtinių Arabų Emyratai (JAE) yra labai patraukli rinka finansiškai ir į krepšinio vystymą ten metami didžiuliai pinigai. Uždirbtų lėšų dalis galėtų būti paskirta toliau stiprinti klubą, organizaciją, o tai reikštų dar geresnius žaidėjus ir dar ambicingesnius sportinius tikslus Europoje.
„Wolves“ – modernaus mąstymo klubas, kuris yra tarsi atsvara „kaimo mentaliteto“ LKL miestelių komandoms, kuruos neturi ilgalaikės vizijos ir nori ištempti tik artimiausią sezoną.
Jau pirmąjį klubo egzistencijos sezoną Alytaus arenoje buvo gausu šou ir pramogų elementų, kurie Vilniuje turėtų būti dar kokybiškesni ir modernesni.
Klubas buria ambasadorių gretas ir reikia manyti, kad esant pergalėms, klubo veidais norės tapti vis daugiau žinomų verslo ir pramogų pasaulio asmenybių.
Stiprybė „Nr. 3”: arena ir miestas
Vilnius – ne tik statybomis, bet ir gyventojų skaičiumi kasmet sparčiausiai augantis Lietuvos miestas. Čia įsikūręs verslas, pasiturintys gyventojai, Vilniuje sukuriama pusė šalies BVP. Buvo keista stebėti, kaip sostinėje veiklą vykdantis „Ryto“ klubas ilgus metus nesugebėdavo surinkti konkurencingos sudėties ir LKL čempionate buvo nukonkuruotas Klaipėdos „Neptūno“, o vėliau ir Panevėžio „Lietkabelio“.
Šioje vietoje reiktų prisiminti, kad „Wolves“ praėjusiame sezone pralaimėjo Dovydo ir Galijoto kovą LKL ketvirtfinalyje Jonavos „Cbet“ komandai. Vis tik ilgoje perspektyvoje „Wolves“ turi areną, kurioje gali generuoti ne tik iš rungtynių, bet iš visų arenoje vykstančių renginių pajamas.
Pagrindinė arenos problema buvo akustika koncertų metų. Dėl to pasaulinio lygio žvaigždės dažniausiai aplenkdavo Vilnių ir rinkdavosi Kauno areną. Pastaruosiusus metus ASG arena buvo rekonstruojama, o to rezultatas – geresnė akustika koncertų metu ir visapusiškai geresnė vartotojų patirtis.
Kasmet Vilnių papildo dešimtys tūkstančių žmonių, kurie į sostinę atvyksta studijuoti, dirbti arba tiesiog ieško geresnio gyvenimo. Tai yra neišsemiama sirgalių bazė, į kurią galėtų orientuotis „Wolves“ organizacija.
Gali skambėti paradoksaliai, tačiau vos antrąjį sezoną gyvuojantis ir pirmąjį savo sezoną Vilniuje žaidžiantis klubas yra arčiau Eurolygos nei gilias tradicijas ir pergalių istoriją turintis „Rytas“.
