Laukiama ir nekenčiama žiema galiausiai pasibeldė į Europos duris ir įnešė tikrai nemažai sąmyšio visam kontinentui. Sušalę prancūzai ir anglai, tirpstančio sniego skandinami Balkanai ir keliuose slidinėjantys lietuviai nespėjo pajusti šventinės dvasios ir komercinių Kalėdų džiaugsmo.
Tiesa, nors iki Kalėdų dar liko kelios savaitės, pasaulis sulaukė netikėtų dovanų. Ne, tai ne Kalėdų Senelis, tai Julianas Assange's, jau spėjęs pagarsėti „WikiLeaks“ įkūrėjas, kuris juodomis anglimis apdovanojo negerus pasaulio diplomatus ir valstybių vadovus. Nuomonės dėl šios „internetinės bombos“ pakankamai skirtingos, tad būtų įdomu apsvarstyti argumentus tiek už, tiek ir prieš.
Kaip teigia didžiulis užrašas pačioje wikileaks.org svetainėje, autorių tikslas yra „išlaikyti pasaulio vyriausybes atviras“. Skamba lyg ir gražiai: štai paprastas žmogus, kovojantis už atvirumą ir žodžio laisvę sugebėjo kažkaip gauti šimtus tūkstančių slaptų dokumentų ir dabar matysime, kas iš tiesų vyksta diplomatiniuose užkulisiuose. Vis dėlto, slapti dokumentai yra įslaptinami, koduojami ir akylai saugomi tikrai ne dėlto, kad valdžios atstovai galėtų jaustis pranašesni prieš paprastus piliečius. Tokie veiksmai turi priežastis, kurios dažniausiai yra saugumo sumetimai.
Nors tarptautinėje bendruomenėje deklaruojamas atvirumas ir valstybių tarpusavio pasitikėjimas, tik tikras pamišėlis viešintų savo gynybinius planus visam pasauliui. Galima deklaruoti didžiausią draugystę, bet juk logiška dėl visa ko būti pasiruošus?
Prieš kelis mėnesius „WikiLeaks“ išplatinta filmuota medžiaga, kurioje aiškiai galima matyti, kaip kareiviai sėdintys sraigtasparnyje šaudo į žmones ant žemės, taip pat sukrėtė pasaulį ir ypač Ameriką. Taip, nepaneigiamas faktas, kad tokia medžiaga negali palikti abejingų. Šis vaizdo įrašas parodė pasauliui, kad karas Irake vis dar tebevyksta ir neaišku kada baigsis. Kur čia teigiama pusė? Teigiamas faktas tas, kad karas, kuris dažniausiai piešiamas sąjungininkų netekčių spalvomis, buvo pateiktas toks koks jis yra – bjaurus, negarbingas ir kruvinas.
Gerai, kai visuomenė supranta, kas ir kaip vyksta. Galima ginčytis tiek dėl sraigtasparnio ekipažo, tiek dėl ant žemės buvusių irakiečių elgesio, tačiau faktas tas, kad informacija, kokios iki tol nebuvo buvo pateikiama visuomenės teismui.
Nežinau ar pastebėjote, tačiau dabar paviešinta „WikiLeaks“ infromacija (bent jau viešai eskaluojama jos dalis) pasirodė tarsi žurnalo „Žmonės“ numeris, skirtas diplomatams ir aukštiems valdžios pareigūnams – ką JAV kalba apie V. Putiną, ką laisvalaikiu veikia Saudo Arabijos Šeichai, kaip Rusija Baltijos šalims grasina.
Mano nuomone, kiekvienas žmogus, kuris bent kiek domisi politiniais, ekonominiais ir socialiniais įvykiais pasaulyje supranta, kad diplomatai ir valstybės galvos yra žmonės, kurie aptarinėja vieni kitus ir gyvena gyvenimą už valstybės tarnybos ribų. Kiek rimtai galima traktuoti tokias žinias, kiekvieno asmeninis reikalas, tačiau ar tikrai reikia daryti iš musės dramblį?
Tiems, kas skaitė pačius paviešintus dokumentus, o ne žiniasklaidos interpretacijas apie juos, tikriausiai susidarė įspūdis, kad nieko skandalingo ar keliančio ažiotažą ten nėra. Prieš porą dienų pasirodė naujienos, esą „WikiLeaks“ atskleidė Baltijos šalių gynimo planus, nors paviešintame dokumente parašyta, jog JAV reaguodamos į Baltijos šalių ir Lenkijos nerimą Rusijos atžvilgiu, pažada sukurti gynybos planą. Kas čia naujo? Prieš kelis mėnesius Lietuvos žiniasklaidoje netrūko straipsnių apie tai, jog NATO baigė planuoti Baltijos šalių gynybos planus.
Labiausiai stebinantis dalykas, tai Rusijos reakcija į tokius dokumentus. Juk net „WikiLeaks“ nereikia, užtenka paskaityti Lietuvos naujienų tinklalapius ir tą pačią informaciją bus galima sužinoti praktiškai iš pirmų lūpų ir su ofcialiais Lietuvos pareigūnų komentarais.
Liūdniausia tai, kad tokie įvykiai, kaip „Wikileaks“ parodo, kokio lygio socialinėje krizėje yra Vakarų pasaulis. Didžioji dalis paviešintų dokumentų yra įvairaus lygio JAV pareigūnų ataskaitos ir pokalbiai. Jei ponas Julianas Assange's sugebėjo gauti slaptus JAV dokumentus, kodėl negalėjo to paties padaryti su Rusijos ar Kinijos slaptomis bylomis? Manau todėl, kad nei Rusijoje, nei Kinijoje tokie dalykai nebūtų leidžiami ir ko gero neatsirastų norinčių viešinti valstybės paslaptys rizikuojant gyvybę. Vakarai savo paties ginklais valgo save iš vidaus, o kai pasiekiami tokie gilūs sluoksniai, kaip valstybinės paslaptys, reikia laukti adekvataus atsako.
Kaip visada pats įdomiausias klausimas yra kam visa tai naudinga? Nors „WikiLeaks“ įkūrėjas užsikrovė tikrai didelę naštą ant savo pečių nauda jam akivaizdi – tai tarptautinė parama. Dabar jau nebesvarbu ar J. Assange's įvykdė seksualinius nusikaltimus, dėl kurių, jam pareikšti kaltinimai, jis vis tiek liks „gerasis samarietis“, su kuriuo nori susidoroti pikti valdžios dėdės. Žinoma, naivu būtų galvoti, kad visa informacija paviešinta norint gauti visuomenės paramą ir likti nebaudžiamam, tačiau tokios prielaidos atmesti negalima. Iš kitos pusės, tokie įvykiai, kaip šis labai naudingi žiniasklaidos bendrovėms, kurios dar kelis mėnesius kasdien išspausdins po vieną naujieną iš wikileaks, o po to aptarinės kodėl vyriausybės slepia informaciją ir skriaudžia vargšus žmones.
Galiausiai, aišku tik viena – pasaulio vyriausybėms tokie įvykiai, kaip viešas duomenų paskelbimas tikrai nesuteikia garbės. Tačiau, nemanau, kad reikia jaudintis dėl pačių paskelbtų duomenų. Visiems, kam yra tekę rašyti kokį nors darbą, žinoma, kad nurodyti wikipedia.org, kaip informacijos šaltinį – nevalia. Manau taip pat reikėtų galvoti ir apie „WikiLeaks“ – įdomu paskaitinėti kas vyksta, kai nėra ką veikti, tačiau nereikia to vertinti labai rimtai. Na, o tie, kurie pasibaisėję tuo, kas vyksta karuose ar diplomatiniuose užkulisiuose patarčiau dažniau nusiimti rožinius akinius, mat realus pasaulis toli gražu nėra svetinga vieta, o tarptautiniai santykiai niekada nebus steriliai gražūs.
