Australijos leiboristų vyriausybė 1974 metais Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos atsisakė įvertinusi imigrantų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos politines simpatijas - jog jie bet kokiu atveju linkę balsuoti už tuometinės opozicijos partijas, rodo Jungtinių Valstijų diplomatinio susirašinėjimo dokumentai.
Šis Australijos vyriausybės žingsnis netrukus buvo pasmerktas šalies Senato, o Australijoje nuvilnijo protesto demonstracijos.
Naujoje WikiLeaks sudarytoje duomenų bazėje paskelbto dokumentai rodo, kad Australija savo poziciją glaudžiai derino su Naująja Zelandija, kuri pareiškė netikinti, kad praėjus 34 metams po aneksijos Baltijos šalys turi galimybę atgauti nepriklausomybę.
1974 metų rugpjūčio 1 dienos dokumente aprašomas JAV ambasados Australijoje pareigūno pokalbis su Australijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnu. Diplomatas pasakė, kad Australijos ambasadoriui nurodyta atsakyti teigiamai, jei jo bus paklausta, ar planuojamas apsilankymas Baltijos šalyse reiškia Australijos pripažinimą, jog Baltijos šalys yra Sovietų Sąjungos dalis.
"Leiboristų vyriausybė nusprendė "sutvarkyti" Baltijos šalių politiką, pasak Cooperio (Australijos diplomato pavardė - BNS), kai padarė išvadą, kad imigrantai iš Baltijos šalių "turbūt balsuotų už liberalus" bet kuriuo atveju (už opozicijos partiją), ir Leiboristų partija prarastų mažai rinkėjų dėl politikos pokyčių", - rašoma JAV ambasados Kanberoje parengtame dokumente.
Kituose JAV dokumentuose aprašoma Australijos lietuvių bendruomenės ir Senato kritika. Per balsavimą Senate ministrą smerkiantis pareiškimas buvo priimtas 29 balsais prieš 27.
Rezoliuciją parengęs opozicijos senatorius tuomet priminė, kad prieš praeitus rinkimus premjeras leiboristas Gough Whitlam (Gofas Vitlemas) laiške Lietuvos bendruomenei patvirtino, jog nepripažįsta Lietuvos, Latvijos ir Estijos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą, o kitame pasisakyme prieš mažiau nei pusmetį buvo dar kategoriškesnis: "Pripažįstame de jure Estijos, Latvijos ir Lietuvos egzistavimą".
Savo poziciją Baltijos šalių atžvilgiu tuomet pakeitė ir Naujoji Zelandija. Anot JAV diplomatų parengto dokumento, šios šalies pareigūnai nurodė, kad "nėra jokių galimybių Baltijos šalims atgauti nepriklausomybę, praėjus 34 metams nuo aneksijos, o Naujajai Zelandijai yra nenaudinga nepripažinimo politika".
Amerikiečių dokumente rašoma, kad "sovietų ambasadorius Velingtone informuotas, kad Naujoji Zelandija pripažįsta Baltijos šalių inkorporavimą į Sovietų Sąjungą", tačiau premjeras nenorėjo, kad šis pozicijos pasikeitimas būtų viešinamas.
Naujoji Zelandija pernai Lietuvai oficialiai pareiškė, kad nepripažino aneksijos ir nelaikė Lietuvos Sovietų Sąjungos dalimi.
"Peržiūrėjus ministerijos dokumentus nerasta jokios informacijos, liudijančios, kad Naujoji Zelandija būtų kada nors pripažinusi Lietuvą Sovietų Sąjungos dalimi", - pareiškė Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ir prekybos ministerija.
Toks pareiškimas yra 2012 metų liepos 2 dieną pasirašytame laiške Lietuvos diplomatinei atstovybei.
Sovietų Sąjunga Baltijos šali okupavo ir neteisėtai aneksavo 1940 metais. Neskaitant Sovietų Sąjungos satelitų, Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių aneksiją oficialiai buvo pripažinę labai nedaug demokratinio pasaulio valstybių. Vakarų pasaulio vykdyta nepripažinimo politika užtikrino Baltijos šalių valstybingumo tęstinumą.
