Oooo..., aaa..., brrr... Ups... Jėga!!! Maždaug taip būtų galima trumpai įvertinti „Žalgirio“ žaidimą vakar. O gal ir visą šį sezoną. Protu sunkiai paaiškinama, bet žavinti savo azartu komanda. „Scavolini“ ekipai pavyko puikiai pasiruošti rungtynėms. Italai buvo racionalesni už kauniečius, tačiau psichologinę kovą jie pralaimėjo. 91:87, ir „Žalgiris“ – jau viena koja Top-16 turnyre.
„Scavolini“ tikrai nustebino. Ilgą laiką protingas žaidimas puolime jiems leido kompensuoti traumuoto Čarlzo Smito netektį. Italai puikiai išnaudojo kiekvieno iš likusių komandos lyderių savybes. Be to, jiems beveik pavyko pažaboti „Žalgirio“ norą žaisti greitai. Visos Eurolygos komandos jau žino, kad kauniečiai bando sukelti vėją pačioje rungtynių pradžioje, tik ne visoms pavyksta nuo to apsisaugoti. Italams prireikė tik kelių minučių, kad pristabdytų „žalgiriečių“ spurtą. Ir toliau jie sąmoningai neskubėjo. Tik įpusėjus antrajam kėliniui kauniečiams pavyko trumpam primesti varžovams savo stilių.
Vakar (01.26) „Žalgiris“ labiau nudžiugino savo gynyba nei puolimu. Žinoma, pirmą kėlinį reikėtų atmesti, bet po jo kauniečiai leido italams pelnyti tik 60 tšk. per 35 minutes. Puikus rezultatas atakuojančio stiliaus ekipai. „Žalgiris“ kelis kartus keitė gynybos sistemą, o italams tai aiškiai nepatiko. Vienintelis priekaištas galėtų būti 23 Hano Mottolos taškai. Tačiau ir šią problemą Antanas Sireika spėjo laiku išspręsti, išleisdamas į aikštę Martyną Andriuškevičių paskutinę pagrindinio laiko minutę.
Apskritai vakar A.Sireika gan laiku reagavo į rungtynių įvykius. Rungtynių pradžioje, nevykusiai kamuolį įžaidinėjant Robertui Pekui, jį pakeitė Vidas Ginevičius. Trūko tritaškių, aikštelėje pasirodė Ainaras Bagatskis. Nepavyko sustabdyti varžovų lyderių, „žalgiriečiai“ sustojo gintis aikšte. Tiek, kad pirmame kėlinyje visa tai naudos nedavė. V. Ginevičius įžaidinėjo kamuolį dar prasčiau, A. Bagatskio nesimatė, o „Scavolini“ lyderiai ir toliau rinko taškus. Bet čia jau turbūt ne trenerio kaltė. Tiesiog kartais „žalgiriečiai“ pernelyg skuba pasiimti pergalę.
„Žalgirio“ žaidimas nebuvo gražus. Kauniečiams sunku pulti, kai varžovai įklampina juos į pozicinį žaidimą. Ko gero, iki sezono pabaigos šios problemos taip ir nepavyks išspręsti. Paprasčiausiai „Žalgiris“ neturi įžaidėjo, gerai valdančio ekipą lėtesnėse rungtynėse. Tam netinka nei R. Pekas, nei V. Ginevičius. Juo labiau vakar kauniečiai nusipelnė pagyrimo. Jie laimėjo net žaisdami ne savo žaidimą.
Pasiteisino tai, kad ketvirtojo kėlinio pirmoje pusėje R. Pekas sėdėjo ant suolelio. Būtent tuo metu kauniečiai pavijo priešininkus. R. Pekas kol kas prastai žaidžia rungtynių pabaigas, o didžiausias krūvis lemiamais momentais iki šiol kliūdavo būtent jam. Vakar didelė šio krūvio dalis buvo nuimta. Amerikietis dar spėjo grįžęs į aikštelę padaryti porą nesąmonių, bet iki galo varžybų nesugadino.
Sprendimas lemiamu momentu įleisti į aikštelę iki tol nežaidusį Simoną Serapiną, o vėliau ir M. Andriuškevičių racionaliai sunkiai paaiškinamas. Jie abu tapo rungtynių didvyriais. Arba A. Sireika puikiai pažįsta savo žaidėjų galimybes, arba trenerį apšvietė apvaizda. Bet kuriuo atveju noras leisti pasireikšti atsarginiams yra sveikintinas. Ir jis labai tinka prie šiandieninio „Žalgirio“ veido. Nenuspėjama komanda. Jos svyravimai erzina, bet tai bent jau nenuobodu ir nebanalu. Kas svarbiausia, tai pasiteisina, nes komanda vėl turi puikias galimybes pasiekti kitą etapą.
Geriausia būtų, kad per ateinančią savaitę „Žalgiris“ toks ir išliktų. Nes norint laimėti Sienoje prieš „Montepaschi“, reiks ne tik sumanios taktikos. Potencialiai būsimi priešininkai stipresni, taigi geriau tegul rungtynės Italijoje būna tokios pat netvarkingos ir azartiškos, kaip vakarykštės. Tuomet šansai išsilygins.
