Vytenis Andriukaitis, komentuodamas pokalbius su Andriumi Janukoniu, teigia, kad politikas, jeigu jis nori būti veiksnus, negali būti izoliuotas. Publikuojame politiko, vieno iš šios istorijos dalyvių, komentarą.
Ieškomi sufleriai, arba Kas yra politinio spektaklio autoriai
Jau bemaž mėnesį besitęsiantis korupcijos skandalas privertė ne vieną lietuvį suabejoti politikų sąžiningumu, teisėsaugos darbu, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) profesionalumu. Ko gero, ir pačios Lietuvos valstybės stabilumu. Ir vis ieškom kaltų. O jei ieškosim - tai ir rasim.
Kadangi esu vienas iš šios istorijos dalyvių, tai galiu būti pats apkaltintas šališkumu ir suinteresuotumu. Šį kartą žvilgsnis iš šalies. Šiek tiek faktų.
Dar prieš LR prezidento rinkimų antrąjį turą STT pagrindinių partijų būstinėse atlieka dokumentų poėmius. Ir sukelia visuomenėje paniką. Daug hipotezių, vadinasi, ir sumaišties. Gal reali būtų ir hipotezė, kad įtaka STT veiklai daryta norint surinkti "sprogdinančios" informacijos, kurią būtų galima panaudoti per apkaltą ar rinkimus.
Liepos 8 d. laikinasis generalinis prokuroras Gintaras Jasaitis paskelbė trijų korupcija įtariamų parlamentarų pavardes. Tuomet viešai pareiškiau, kad, jei reikia, galiu atsisakyti Seimo nario mandato. Liepos 14 d., Seimui pateikus sprendimą nepatraukti Seimo narių baudžiamojon atsakomybėn, pareiškiau atsisakąs Seimo nario mandato. Vėl pasipylė nuomonių įvairovė - bijo apkaltos, nori kompensacijos, darosi reklamą ir pan. O kokie gi procesai tuo metu vyko šalia?
Generalinė prokuratūra, gavusi STT medžiagą, iš karto priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Nors STT galėjo dar prieš tai apklausti įtariamuosius kaip liudytojus. Generalinė prokuratūra galėjo įvertinti gautą medžiagą, dalį jos išslaptinti ir teikti Seimui, kad ji būtų vieša ir visiems prieinama. Deja, buvo pasirinktas tiesus kelias - iš karto į ikiteisminį tyrimą.
Prieš tai tiek STT vadovas, tiek generalinis prokuroras konsultavosi su laikinai einančiu Lietuvos Respublikos prezidento pareigas Artūru Paulausku. Tad argi nebuvo galima pasitarus pasielgti panašiai - pradėti viešą tyrimą gal net dėl galimos apkaltos, o dalį medžiagos įslaptinti ikiteisminiam tyrimui?
Seimo laikinajai tyrimo komisijai paskelbus savo išvadas ir Seimui priėmus sprendimą neleisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn įtariamų Seimo narių, laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas G. Jasaitis pareiškė, kad mano atžvilgiu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas po to, kai aš atsisakysiu mandato. Kitų dviejų mano kolegų atžvilgiu - jei jie nebus išrinkti į kitą Seimą. Generalinio prokuroro pozicija atrodė tinkama.
Tačiau skubos tvarka byla išslaptinama ir perduodama Seimui nebe ikiteisminiam, bet politiniam procesui. Ir tai padaroma jau padavus pareiškimą atsisakyti Seimo nario mandato. Visuomenė vėl gūžčioja pečiais ir nebesuvokia, kas čia darosi.
Įspūdis, kad G. Jasaitis nori kuo greičiau atsikratyti neperspektyvios bylos. Todėl paranku prisidengti politinio proceso instrumentais. Ir tokio proceso, kokio aš prasidėjus skandalui ir prašiau, - viešo proceso. Kodėl taip lengvai atsisakoma tęsti ikiteisminį tyrimą, jeigu pareikštas noras bendradarbiauti su Generaline prokuratūra kaip eiliniam piliečiui?
G. Jasaitis apie apkaltą prabyla tik po susitikimo su A. Paulausku, jau Seimui pareiškus savo valią. Iki tol apie tai neužsimenama. Tad kokie planai rezgami? Ar dar liko nusikaltimo požymių, ar jie išnyko? Ar jų visai nebuvo? Juk baudžiamoji byla reikalauja ikiteisminio proceso, ji grindžiama sunkaus nusikaltimo padarymu. Dabar siūloma švelnesnė, ne teisinė, bet politinė atsakomybė. Jei kažkokie veiksmai reikalavo politinio vertinimo, tai nereikėjo pradėti ikiteisminio tyrimo, nes tai nėra Generalinės prokuratūros uždavinys. Tuomet nebūtų reikėję atsisakyti Seimo nario mandato. Tik atsisakius mandato Generalinė prokuratūra nusprendžia nebenaudoti Baudžiamojo proceso kodekse numatytų teisinių instrumentų. Akivaizdus politikavimas.
Įdomios ir kitos aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo laikotarpis stebėtinai sutapo su beprasidedančiu šalies vadovo skandalu. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2004 m. sausio mėnesį ir 2004 m. kovo mėnesį - vykstant apkaltos Respublikos prezidentui procesui. Tuo laikotarpiu buvo ir šalies vadovo pareiškimų apie jam STT teikiamą informaciją apie nusikaltimus. Ypač įsimintina Seimo nario Viktoro Uspaskicho apsilankymo pas tuometinį šalies vadovą detalė - V. Uspaskichas pareiškia, kad šalies vadovas turi informacijos apie Seimo narių korupcinius ryšius. Tai gal jau tuomet ir V. Uspaskichas buvo supažindintas su tyrimo medžiaga?
Dar 2003 m. liepos mėnesį gavau informacijos, kad prieš socialdemokratus rengiama juos kompromituojanti medžiaga, kad būtų galima laimėti proprezidentinėms Rolando Pakso jėgoms 2004 m. šalies rinkimus. Kažkaip keistai sutampa ir Jurijaus Borisovo kompiuteryje rasta medžiaga, kodiniu pavadinimu "Strekoza". Joje nurodoma, kad būtina sukompromituoti Lietuvos socialdemokratų partiją. Jei taip - tai lyg ir tokie tikslai ima ryškėti. Tada įtarimai, kad visa ši istorija turi ir ryškų politinį atspalvį, tik stiprėja. Tuomet visai logiška, kad visi šie "baltais siūlais" siūti įtarimai gali būti "pritempti" ir tendencingi. Apklausos rodo, kad LSDP reitingų lentelėje yra antroje vietoje, o liberaldemokratai - gerokai žemiau - R. Pakso komandai reikia kažkokiu būdu prasiveržti į Seimą, nes jie su V. Uspaskich planuoja koaliciją…
Prieš porą dienų pradėti viešinti “korumpuotųjų” pokalbiai su A. Janukoniu. Vėl masinis šokas. Bet pamirštama, kad politikas, jeigu jis nori būti veiksnus, negali būti izoliuotas. Pirmiausia derėtų ištirti, ar šie politikų ir verslininkų sprendimai yra naudingi ar žalingi valstybei? Juk vien tik diskutavimas dar nėra korupcija ar jos atmaina. Tai tiesiog informacijos teikimas. Juk kontekstas neaiškus. Tokiam kontekstui galima pridėti bet kokį foną ir jis puikiausiai tiks. Ar tai būtų žodis “korupcija”, ar “informacija”, ar “derybos”, ar “sandėris”.
Labai gaila, kad ir kai kurie laikraščiai yra įtraukti į šį politinį žaidimą. Štai, pavyzdžiui, pokalbyje minimi “dokumentai”, o skliaustuose skaitytojui už akių užbėgama ir parašoma “pinigai”. Apmaudu, kad į šį politinį spektaklį įtraukta ir žiniasklaida. Gal tuomet ji taip pat korumpuota ir vykdo kieno nors užsakymus?
Faktas akivaizdus - kažkieno užsakymu siekiama sukelti sumaištį.
Daug klausimų, daug mįslių ir galvosūkių. Belieka, kad kas pasufleruotų teisingą atsakymą. Pasufleruotų šio politinio spektaklio konstravimo autorių.
