Briuselio žiniasklaidai pranešus, kad Europos komisarui Vyteniui Andriukaičiui pavaldus departamentas nusiuntė laišką Rusijai, siūlantį jai pačiai spręsti, iš kokių šalių leisti eksportuoti maisto produktus į Rusiją, Prezidentė Vytenio Andriukaičio veiklą pavadino apgailėtina ir paragino už tai prisiimti atsakomybę.
Apie šią padėtį – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Europos komisaru Vyteniu Andriukaičiu bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu.
– Pone Andriukaiti, turbūt girdėjote Prezidentės patarėjos Virginijos Būdienės išsakytą Prezidentės poziciją dėl Jūsų departamento ir Jūsų paties veiksmų. Ką Jūs atsakytumėte išgirdęs tokią poziciją?
– Tiesą pasakius, tai nieko neatsakyčiau. Manau, kad tokia pozicija yra paremta gandais. Pačiame taip vadinamame laiške oficialiai tai skamba „outcome of our meeting“, tokių vietų, minčių, apie kurias kalbėjo ponia Būdienė, nėra.
– Galime kalbėti apie faktus. Turbūt metas juos objektyviai ir konstatuoti. Prezidentė patarėjos lūpomis iš esmės vertino ne faktus, o komentavo komentarus. Laiške, kurio svarbiausias citatas skelbia leidinys „EUobserver“ nėra teigiama, kad Rusija galės spręsti, iš kokių šalių priimti produkciją. Laiške teigiama apie, cituoju, „grįžimą prie prekybos padėties prieš apribojimus“. Taip pat teigiama, kad Rusija, kaip ir ES, turi teisę vykdyti fitosanitarinius patikrinimus ES valstybėse narėse. Tai galiojo visada, dar ir iki apribojimų. O apie Europos skaldymą „EUobserver“ kalba neįvardintas diplomatas. Be to, jis jokių įrodymų nepateikia. Taigi jokių įrodymų apie Jūsų, pone Andriukaitį, ar Jums pavaldžių pareigūnų kaltę kol kas nėra. Tai taip išeina, kad Jūs esate apšmeižtas iš Prezidentūros tribūnos. Ką darysite?
– Taip, aš galiu tik patvirtinti, kad šis mūsų laiškas labai aiškiai pagrindė ES principinę poziciją. Minima, kad jei Rusija nuspręstų atšaukti apribojimus, tuomet reikėtų grįžti į padėtį, kai visos 28 valstybės eksportavo produkciją į Rusiją. Ši padėtis atitinka ES teisės aktus, steigimo sutartis, vieningą ES žemės ūkio rinką, vieningą žemės ūkio politiką. Mes to laikėmės, laikomės ir laikysimės. Kodėl tokie gandais paremti komentarai išsprūdo iš ponios Būdienės lūpų, man sunku pasakyti. Man atrodo, kad Prezidentės komanda neturėtų remtis gandais ar „neįvardytais diplomatais“. Prezidentūra galėtų kreiptis į mūsų direktoratą, ir mes tikrai pateiktume visą turimą medžiagą ir informaciją. Galėčiau pasakyti tik tiek, kad visai nenoriu svarstyti, ar tai mano atžvilgiu pasakyta sąmoningai ar ne, bet, manau, tai puikus neatsakingo kalbėjimo pavyzdys.
– Neatsakingus kalbėjimus galime palikti nuošalyje. Prezidentės patarėja, beje, buvo kviečiama į laidą, tačiau atsisakė. Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė pranešė, kad „Prezidentės pozicija išsakyta vakar, ir patarėja neturi ką pridurti“. Bet einant prie esmės, pone Andriukaiti, Rusijos oficialios institucijos tinklalapyje skelbiama, kad Rusija siekia padėtį aiškintis ir spręsti atskirai su valstybėmis narėmis. Tai Jūs, žinoma, žinote, ir tai yra Rusijos tikslas.
– Taip, iš tiesų tai ne pirmas kartas. Prisiminkime, kai Lietuva bandė spręsti pieno embargo problemas. Tuomet Rusija irgi pasiūlė Lietuvai pasirašyti dvišalį susitarimą, bet Lietuvos atstovai, pasikonsultavę su Europos Komisija (EK), nutarė to žingsnio nežengti. Nes komisija pasakė labai aiškiai – jokių dvišalių sutarimų būti negali. Tai prieštarauja ES teisės aktams ir EK politikai. Niekas negali būti diskriminuojamas vieningoje rinkoje. Rusijos pastangos turėti kontaktus su šalių narių vyriausybėmis yra seniai žinomos. Šiuo atveju nėra nieko nuostabaus. Rusijos taktika yra žinoma. Bet mes, EK, tvirtai ir aiškiai laikysimės vieningos pozicijos, ir niekas mūsų iš to kelio neišmuš.
– Pone Dargi, Rusijos siekiai yra žinomi. Jeigu tai pavyktų pasiekti, ką tai reikštų Lietuvai?
– Tai reikštų izoliaciją dar toliau nuo Rusijos rinkų. Ir tas siekis, kaip teisingai pastebėjo komisaras Andriukaitis, ne pirmą dieną prasidėjo. Rusijos politika visada buvo orientuota į dvišalius santykius su ES šalimis narėmis, bet ne su visa ES.
– Skaldyk ir valdyk?
– Absoliučiai. Visi turbūt vaikystėje skaitėme pasakas ir prisimename tėvo vaikui duotą šluotą ir prašymą ją sulaužyti. Kai vaikas negalėjo to padaryti, jis ištraukė po vieną raželį ir galiausiai tą šluotą sulaužė. Tai čia yra akivaizdus pasakos konvertavimas į šiandieną. Be abejo, santykiai su atskiromis valstybėmis, kai gali būti žymiai lankstesnis, parklupdo visą tai, ant ko stovi ES ateitis – ant vienybės, ant aiškios ir kryptingos politikos. Šiuo atveju, krizės metu, kada ypač svarbu parodyti vieningumą, negali būti net kalbos apie kažkokius dvišalius susitarimus. Aš iš karto negalėjau patikėti, kad gali būti tokie ES ir mūsų komisaro veiksmai padėti Rusijai „išeiti“ į dvišalius santykius. ES pozicija negali būti išreikšta per techninius susitarimus. Man iš karto kilo įtarimas, kas čia vyksta? Man atrodo, mes matėme eilinį lietuviškos politinės kultūros pavyzdį: pradėti komentuoti nemačius oficialaus dokumento, pasmerkti žmogų, ką mes labai gerai ir greitai mokame padaryti. Nepamirškime ir opozicijos pasisakymų – tai buvo kaip jau įvykusio fakto traktavimas. Mums dabar labiausiai reikia susiklausymo ir politinės kultūros ugdymo, tačiau ir vėl šiose srityse nepasirodėme stiprūs.
– Jūsų vadovaujamoje konfederacijoje yra ir maisto perdirbėjai, ir maisto produktų gamintojai. Kaip dabar, jau kurį laiką besitęsiant blokadai į Rusiją, atrodo padėtis? Kokios yra 2015 m. prognozės?
– Pagrindinis dalykas, kurį mes įvardinome, kad 2015 m. yra rinkų diversifikavimo metai. Šia kryptimi visi labai rimtai dirbame. Siekiame atidaryti Lietuvai naujas rinkas. Ir čia yra daug ką nuveikti. Reikia stipriau praverti Kinijos rinkos duris, nes poreikiai milžiniški. Taip pat pietryčių Azija ir artimieji Rytai – labai patrauklios rinkos, į kurias mes galime žengti su savo produktais.
– Pone Andriukaiti, kaip Jūs vertinate galimybes pradėti produkcijos eksportą į Rusiją artimiausiu metu? Turiu omeny ne Lietuvą, o visą ES.
– Nėra abejonės, kad Rusija išgyvena sudėtingą ekonominę padėtį. Jai iš tiesų reikia tų produktų, kuriuos eksportuoja ES. Manau, kad reikia stebėti eigą. Jeigu situacija pradėtų eiti gerėjimo linkme, galbūt ir po kelių mėnesių galėtume pradėti galvoti apie eksporto atnaujinimą, nes Rusijos poreikiai iš tiesų yra milžiniški.
– Pone Dargi, ar naudinga būtų Lietuvos verslui, jeigu Rusija nuimtų apribojimus? Galbūt tai kaip tik yra galimybė surasti naujas rinkas, nes kol kas kito pasirinkimo neturime.
– Reikia suprasti, kad atėjimas į naujas rinkas nebus lengvas, nes jos nėra tuščios. Jose irgi kažkas veikia, kažkas parduoda produktus. Tai susiję su jėgos ir potencijos turėjimu. Mažos kompanijos to tiesiog padaryti negali. Embargo nuėmimas naudingiausias bus mažesnėms kompanijoms, nes vėl atsivers jų galimybės. Kita vertus, tas Rusijos sakymas, kad jie užpildys paklausą sava produkcija, ir jiems importuojamos prekės nereikalingos, iš karto skambėjo kvailai. Tik uždėjus embargą eksportui, buvo aišku, kad anksčiau ar vėliau Rusija turės jį atšaukti ar bent švelninti. Ji neturi tokių galimybių ir resursų visko, ko reikia, pasigaminti pati. Ir greičiausiai dar tikrai ilgai tokių galimybių neturės.
