Minint 600-ąsias Žalgirio mūšio metines, Vytauto Didžiojo vaidmenį mūšio inscenizacijoje Lenkijoje atliks Lietuvos atstovas.
Pastaruoju metu Žalgirio mūšio inscenizacijose, rengiamose istoriniame Griunvaldo lauke netoli Olštyneko miesto Lenkijoje, Vytauto vaidmuo nebuvo atliekamas.
Vytauto Didžiojo vaidmuo patikėtas 39-erių Lietuvos kariuomenės karininkui kapitonui Donatui Mazurkevičiui. Jis buvo išrinktas iš dvylikos norą pareiškusių kariškių ir policininkų.
Atrankoje, surengtoje vasario 19-ąją Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitosios kuopos manieže, pretendentams teko atsakinėti į klausimus apie Vytauto asmenybę, savo motyvaciją, užsienio kalbų mokėjimą, gebėjimą valdyti žodį ir minią, vėliau - pademonstruoti jojimo įgūdžius.
Vytautą Didįjį rinko komisija, kuriai pirmininkavo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentas Aleksiejus Luchtanas.
Renkant Vytauto vaidmens atlikėją jo išorinis panašumas su žymiuoju karvedžiu nebuvo svarbus.
Žalgirio mūšio metu Vytautas, pasak A. Luchtano, jau buvo maždaug 60 metų, karvedys buvo neaukšto ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, augino poilgius plaukus, barzdos neželdino. Išrinktam Vytautui greičiausiai taip pat teks užsiauginti plaukus.
Kapitonas D. Mazurkevičius kariuomenėje tarnauja beveik 20 metų, nuo 1991 m. pabaigos, kai užsirašė į karius savanorius Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Alytaus rinktinėje. Dabar karininkas tarnauja Juozo Vitkaus inžinerijos batalione Kaune, eina Ryšių su visuomene skyriaus viršininko pareigas.
D. Mazurkevičius yra baigęs istorijos studijas Vytauto Didžiojo universitete, studijavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, šiuo metu neakivaizdžiai mokosi magistrantūroje Karo akademijoje.
Savo tėviškėje Kybartų kaime, Lazdijų rajone, karininkas yra įkūręs Pietų Lietuvos istorijai skirtą muziejų "Jotvingių kiemas". Donatas jodinėti yra išmokęs dar vaikystėje, o savo kaime Dzūkijoje kartu su broliais augina žirgą Dygą.
Karininkas yra vedęs, su žmona Loreta turi du sūnus ir dukrą.
Vytauto dešiniąja ranka, o jam negalint dalyvauti inscenizacijoje - dubleriu buvo išrinktas 41-erių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitosios kuopos vyresnysis patrulis Algis Norvaišas.
Vytautas Didysis kartu su savo raitąja riterių palyda į mūšio inscenizacijos lauką, planuojama, ves maždaug 50 riterių, Trakų pilies brolijos "Viduramžių pasiuntiniai" atstovų ir jų sąjungininkų. Pagrindinę lietuvių pulkų vėliavą, viduramžių laikotarpio Vytį, saugos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurtomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis.
Trakų pilies brolijos "Viduramžių pasiuntiniai" ginklakaliai Vytautui Didžiajam nukals šarvus. Tokie šarvai, pasak "Viduramžių pasiuntinių" vadovo Karolio Jankausko, gali sverti iki 30 kilogramų. Karvedžio žirgui taip pat bus padirbintas viduramžių konstrukcijos balnas, puoštas kalinėto žalvario ornamentais
Planuojama, kad Žalgirio mūšio inscenizacijos Vytautas Didysis pirmą kartą visuomenei prisistatys Visuomenės ir kariuomenės vienybės šventėje gegužės 15-ąją Vilniaus Vingio parke.
Žalgirio mūšio inscenizacijos Lenkijoje pradėtos rengti 1998 metais. Riterių būrys iš Lietuvos inscenizacijos kovose dalyvauja nuo 2004 m. Nuo 2008 m. Žalgirio mūšio inscenizacijoje dalyvauja ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.
1410 m. liepos 15-ąją Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų trukusią jo agresiją į Rytus.
