Buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Algimantas Matulevičius teigia, kad Valstybės saugumo departamento karininkas Vytautas Pociūnas galėjo būti nužudytas dėl 35 milijonų JAV dolerių.
- Ką tik baigėsi Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) slaptų kalėjimų teroristams Lietuvoje. Kaip jį vertinate?
- Pats tyrimas atliktas prasčiau, nei mūsų ankstesnis, kai po pulkininko V. Pociūno žūties tyrėme Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą. Atskleidėme, kad minėtas karininkas buvo sąmoningai išstumtas į Baltarusiją su juo susidorojant. Manau, kad vienintelė naujo tyrimo prasmė – tęsti tai, ką pradėjome tuomet ir įvertinti į šias istorijas įpainiotų asmenų vaidmenį. Beje, šiek tiek stebiuosi, kad liudyti nepakvietė manęs. Santykiams su Amerika tai tikrai nepakenks ir nereikia čia versti kaltės amerikiečiams. Ten irgi yra įvairių žmonių, skandalų, piktnaudžiavimų, bet pas juos ir tyrimai įvyksta, ir rezultatai būna, nes yra brandi demokratija.
Visos kalbos, kad atskleista skandalinga padėtis mūsų žvalgyboje paaiškėjo tik dabar – šiek tiek juokingos. O kreiptis į dabartinę Generalinę prokuratūrą dėl to, kad ištirtų VSD vadovų galimai nusikalstamą veiklą – išvis absoliučiai kvaila. Pakanka prisiminti, kaip jie tyrę ankstesnę skandalingą informaciją.
– Žiniasklaidoje ir NSGK narių spaudos konferencijoje nuskambėjo jau girdėtas, bet nelabai plėtotas aspektas – grynų pinigų, nelegaliai patekdavusių į Lietuvą apyvarta. Ar jūsų tyrimo metu tokia informacija buvo užkabinta? Ką apie tai žinote?
– Į paties tyrimo medžiagą tai nebuvo išlindę, bet tarp žmonių ėmė atsirasti tam tikras pasitikėjimas. Pas mane ateidavo žmonių, ypač tų, kurie dirbo VSD. Vienas jų kai ką pasakė likus kelioms dienoms prieš garsiąją Arvydo Pociaus kalbą, pasakytą 2007 metų kovo 15 dieną, kai jis apkaltino, kad konservatoriai vos ne Bražuolės tiltą susprogdino, ir dar „pavarė“ apie mane. Tada tos kalbos nesureikšminome, nors ji aiškiai buvo ne paties A. Pociaus, o rimtų žmonių surašyta. Tada daugiau galvojome apie ateitį ir dar tikėjome kai kurių žmonių elementariu padorumu. Dabar įsitikinau, kad ten yra superniekšų lizdas ir aš nesuprantu, kodėl jį ligi šiol gina buvęs prezidentas Valdas Adamkus.
Taigi, tie žmonės sakė, kad jei Seimo komitetas, kurio autoritetas augo, tęs darbą – viskas būsią gerai ir jie kalbės, nes tada bus aišku, kad jėgos svorio centras persikelia į Seimą ir juo galima pasitikėti. Jie nematė, kuo gali tikėti. Prezidentūra anuomet nepasitikėjo nei jau buvę VSD pareigūnai, nei dalis tų, kurie dar dirba.
– Kodėl prezidentūra nebuvo pasitikima?
– Ten buvo Dabašinsko (Dainius Dabašinskas – buvęs VSD vadovo pavaduotojas,– „Balsas.lt") atsiųstas žmogus, kuris paskui sugrįžo į VSD. Jis negalėjo nieko nežinoti arba buvo visiškai kvailas.
– Tai buvo tuometinis VSD deleguotas prezidento patarėjas Kęstutis Ladiga?
– Taip. Ladiga. Įdomiausia, kad jis pats yra V. Pociūno giminaitis, bet štai ką reiškia būti kitoje barikadų pusėje.
– Kas gi ten įvyko?
– Taigi, pareigūnas, labai rimtas karininkas, kurio pavardės negaliu sakyti ir dabar, tuomet žadėjo, kad į komitetą ateis paliudyti pareigūnai iš Žvalgybos valdybos. Pasak jo, V. Pociūnas šalia kitų tyrimų turėjo dar vieną svarbią informaciją, ir jį nužudė todėl, kad jis žinojo, jog Lietuvą buvo įvežta 40 milijonų JAV dolerių, skirtų Baltarusijos opozicijai, bet didžioji jų dalis, nusėdo Lietuvoje.
– Kiek būtent tų milijonų nusėdo?
– Klausimas tik vienas – 30 milijionų ar net 35.
– Kodėl tos žinios neišplito oficialiai anuomet?
– Tam ir buvo reikalinga minėta A. Pociaus kalba. Po jos prezidentas Valdas Adamkus atšaukė dekretą dėl Povilo Malakauso paskyrimo ir Arvydo Pociaus atleidimo. Sužinojau, kad A. Pocius turėjo likti dar ilgesniam laikui, o vėliau važiuoti į ambasadą. Visa ši informacija vėliau pasitvirtino šimtu procentų. Tuo tarpu, viskas, ką A. Pocius šnekėjo apie Bražuolės tiltą, apie mane – nepasitvirtino nė kiek. Kalbos reikėjo, kad A. Pocius dar liktų poste.
Žmonės tuomet oficialiai liudyti atsisakė, o aš buvau susaistytas asmeninio žmogaus prašymo apie tai nekalbėti be jo sutikimo.
Tiesa, viešumoje buvo praslydusi informacija, jog mūsų muitininkų viena moteriškė buvo sulaikyta su pinigais, kažką buvo sulaikę baltarusiai.
– Jei jau kalbama apie tuos grynus pinigus, tai kokia tai buvo valiuta? Kokios kupiūros? Gal dar žinote kokių detalių?
– Aš jų nežinau, bet turėję liudyti žmonės, manau, žino.
– Ko reikia, kad ateityje VSD pareigūnai drąsiau liudytų parlamentui ir suprastų dirbą ne vadovybei, o valstybei?
– Kol nebus viešai atsiprašyta praeitame tyrime liudijusių kontržvalgybos pareigūnų – Vytauto Damulio, Kastyčio Braziulio ir Vilimanto Bieliausko, kitų įvairiais būdais išvarytų žmonių, kol jie nebus grąžinti į pareigas – apie tai negali būti kalbos. Žinoma, yra ir drąsių žmonių, tačiau daugelis tiesiog netiki, kad politikai įveiks klaną, todėl saugosi. Kad ir tas pats Renatas Petkus, pakeitęs V. Damulį. Jau aname tyrime jautėme, kad jis su Seimo komitetu nėra visiškai atviras. Gerai, kad komitete, priėmus atitinkamas įstatymų pataisas, nebegalima sakyti netiesos. Manau, tai paskatino ir to paties P. Malakausko skubų pasitraukimą „savo noru“.
– Ką manote apie numatomą VSD reformą?
– Turiu pasakyti, kad čia mane stebina konservatorių ir, konkrečiai, premjero Andriaus Kubiliaus pozicija. Kalbėti, kad VSD būtinai reikia padaryti pavaldžiu vyriausybei yra absurdiška. Savaime tai nieko neišspręs, be to neįmanoma, kad dabartiniame Seime tam susidarytų dauguma, kuri leistų pakeisti Konstituciją.
*****
Užsienio reikalų ministerija 2007 m. rugsėjo 5 dieną netikėtai išplatino pareiškimą, kuriame teigia, kad „Lietuvos ir kai kurių užsienio valstybių žiniasklaidos kanalais skleidžiama dezinformacija apie esą grobstomas lėšas, skiriamas Europos Sąjungos kaimynystės politikai įgyvendinti. Manipuliuodami įvairiomis užuominomis ir prielaidomis spekuliuoti, esą diplomatai galėjo pavogti Jungtinių Amerikos Valstijų skirtas lėšas demokratijos plėtrai, nors tokių lėšų Lietuvos valstybės institucijos neadministruoja.“
