Didžiausias pastarųjų dienų pasaulio įvykis - rugpjūčio 15 dieną prasidėjęs Izraelio pasitraukimas iš Gazos Ruožo. Iškeldinami žydų naujakuriai. Izraelio premjeras Arielis Sharonas realiais veiksmais rodo, kad imasi įgyvendinti amerikiečių parengtą „kelio žemėlapio“ planą, numatantį žydų pasitraukimą iš okupuotų žemių ir palestiniečių valstybės įkūrimą.
Pasaulio žiniasklaidoje mirga paliekamų žydų gyvenviečių pavadinimai, išsamiai komentuojami armijos veiksmai iškeldinant naujakurius, taip pat visa pasitraukimo operacija ir naujakurių priešinimasis. Daug emocijų, ašarų, prakeiksmų... Net atliktos magiškos kabalistinės mirties A. Sharonui prišaukimo apeigos.
Iš žiniasklaidos aprašymų gali susidaryti įspūdis, kad vyksta naujas didysis tautų persikraustymas, nors viso labo iškeliami kiek daugiau nei 8 tūkstančiai naujakurių, o operacijoje dalyvauja apie 18 tūkstančių kariškių. Tačiau žiniasklaidos dėmesys savaip išreiškia net tik globalinę vyksmo svarbą, bet ir per ilgus metus vis labiau ryškėjusį laukimą-netikėjimą, kad Artimųjų Rytų problemos sprendimas įgaus realų pavidalą.
Palestiniečiai švenčia - baigiasi beveik 4 dešimtmečius trukusi okupacija. Žydų gyvenvietėse augo jau trečia naujakurių karta, trečia palestiniečių karta brendo okupacijos sąlygomis, kurias tarptautinės humanitarinės organizacijos vadino nežmoniškomis. Palestiniečių kasdienybė buvo įsprausta į griežtus apribojimus, kurie turėjo laiduoti gyvenviečių saugumą. Kita vertus, šiame ruože aktyviai veikė radikaliosios palestiniečių organizacijos, ginklu ir teroru kovojusios su žydais, tad gyventojams teko kęsti ir atsakomuosius Izraelio armijos smūgius.
Istorijos ironija: A. Sharonas aršiausiai ir nuosekliausiai įgyvendino žydų gyvenviečių statybos okupuotose palestiniečių žemėse politiką, o dabar, aplinkybių priverstas, iškelia naujakurius ir griauna gyvenvietes. A. Sharonui teko imtis savo gyvenimo tikslo sunaikinimo darbo. Dabar jau niekas nebesuskaičiuos, kiek šimtų milijardų dolerių (beje, ir amerikiečių mokesčių mokėtojų pinigų) buvo sukišta į Gazos smėlynus. Kainuoja ir iškeldinimas bei gyvenviečių naikinimas. Milijardinės lėšos, žmonių triūsas, žydų ir palestiniečių aukos - veltui?.. Turės praeiti nemažai laiko, kol šitai bus deramai apmąstyta.
Kodėl imta trauktis iš Gazos Ruožo? A. Sharonas savo kalboje nurodė pagrindines pasitraukimo priežastis - pernelyg didelės lėšos gyvenviečių apsaugai, vis nepalankesnė demografinė aplinka (ruože gyvena 1,3 mln. palestiniečių), būtinybė laiduoti Izraelio saugumą. Priežasčių galima nurodyti ir daugiau. Pirmiausia tai būtinumas, pasikeitus palestiniečių vadovybei, pradėti vykdyti amerikiečių parengtąjį planą, su kuriuo Izraelio premjeras jau buvo sutikęs. Kitas dalykas tas, kad Izraelio valstybei vis brangiau kainuoja okupantės įvaizdis - juk ji yra demokratinė vakarietiška šalis. O palestiniečių žemių okupavimo faktas pripažintas tarptautinės bendruomenės.
Priežastys priežastimis, tačiau ryžtingam žingsniu A. Sharoną galėjo paskatinti tik toks pat ryžtingas Jungtinių Valstijų „įsakymas“, kurį galėjo nulemti padėties Irake, taip pat kovos su tarptautiniu terorizmu veiksniai.
Šiuo atžvilgiu galima įžvelgti dar vieną istorijos paradoksą. Be kitų priežasčių, amerikiečiai smogė Saddamui Husseinui norėdami laiduoti didesnį Izraelio saugumą, nes Irako diktatorius didžiulėmis lėšomis palaikė palestiniečių radikalus, o ypač teroristų-savižudžių mašinos veikimą ir ja grindžiamos kultūros sklaidą. Teroristų savižudžių šeimos gaudavo didžiules išmokas, būdavo atstatomi žydų nugriauti jų namai, jos buvo gerbiamos kaip kankinių ugdytojos. Tačiau dabar Irake (ir apie jį) susiklosčiusi situacija verste verčia spręsti tokių teroristų skatinimo klausimą, vadinasi, naikinti palestinietiškąjį židinį.
Mažinti palestinietiškojo terorizmo apimtį galima tik nukreipiant palestiniečių neapykantą ir energiją - suteikiant jiems galimybę laisviems kurti savo bendruomenės gyvenimą ir valstybę, taip pat įtraukiant kovotojus į politinį procesą. Kita vertus, pasistūmėjęs Artimųjų Rytų problemos sureguliavimo procesas rodytų amerikiečių politikos veiksmingumą ir neabejotinai gerintų jų įvaizdį islamo pasaulyje, o šitai būtų svarbus kovos su tarptautiniu terorizmu veiksnys.
