„Tai, kas įvyko, manau, kad tai buvo logiškas žingsnis. Iš tikrųjų kilo neaiškumų, nes jis buvo labai plačiai imtas interpretuoti ir tada tos dvi vietos – kam galioja, kokia aprėptis to įstatymo ir kokios sankcijos, – manau, galėtų būti dar atidžiai peržiūrėtos kartu su žmogaus teisių organizacijomis, galų gale, su nevyriausybinėmis organizacijomis ar žurnalistais, kad nekiltų klausimų, jog šiuo įstatymo projektu yra siekiama kažkaip apriboti žmogaus žodžio laisvę.
Nebuvo ir nėra jokios intencijos varžyti žiniasklaidos laisvę. Jeigu kilo diskusijų ir svarstymų dėl to, tai būtent toks sprendimas ir yra priimtas, kad šiek tiek nuimti įtampą ir, jeigu reikia, patikslinti kai kurias projekto nuostatas ir teikti tokį projektą, kuris nei žodžio laisvės, nei žiniasklaidos laisvės nesuvaržys“, – teigia Seimo vicepirmininkas V. Mitalas.
V. Mitalas interviu naujienų portalui tv3.lt kalbėjo apie tai, ar Laisvės partija neketina atsitraukti ir nuo kitų visuomenėje prieštaringai vertinamų įstatymų projektų, ar šios iniciatyvos nesugriaus valdančiosios koalicijos, kodėl vyksta kova dėl Lietuvos trispalvės ir vaivorykštės požeminėje Vilniaus perėjoje ir kitais klausimais.
Laisvės partija atsitraukė ir atsiėmė pataisas dėl neapykantos kalbos. Sakoma, kad neapykantos kalbos pataisoms reikia platesnės diskusijos. Tačiau daug aistrų visuomenėje kelia ir kiti Laisvės partijos inicijuoti projektai kaip Partnerystės įstatymas, narkotikų dekriminalizavimas ar Tautinių mažumų įstatymas, ar nuo jų nebus atsitraukta?
Visi šie projektai yra skirtingi ir nereikėtų jiems taikyti vienodo algoritmo. Mano požiūriu, jie juda savo greičiu. Lengvųjų narkotikų nedidelio kiekio turėjimui jau pritarta Seime pateikimo stadijoje. Vyksta daug dalykinių diskusijų. Iš esmės, visos valstybinės institucijos pritarė tam projektui – tiek teisininkų bendruomenė, tiek medicinos ar sveikatos bendruomenė. Manau, kad galime labai ramiu ir dalykišku būdu prieiti prie tolimesnių svarstymų ir priėmimo procedūrų.
Dėl tautinių mažumų klausimo Vyriausybė darbų programoje yra įrašiusi siekį priimti Tautinių mažumų įstatymą. Kada Vyriausybė parengs Tautinių mažumų įstatymo projektą, kada apsvarstys, tada jis Seime ir bus svarstomas, laukiame žinių iš Vyriausybės. Toks Tautinių mažumų įstatymo priėmimas apskritai buvo fiksuotas kaip reikalingas Lietuvoje įstatymas ir mes to laukiame, galėsime diskutuoti.
Dėl partnerystės yra sutarimas, kad diskutuosime bendrai su koalicijos partneriais ir projektą pateiksime šioje pavasario sesijoje. Manau, kad dėl to trauktis nereikia.
Šie Laisvės partijos inicijuoti įstatymai gali tapti rimtu išbandymu valdančiajai koalicijai. Čia labai daug priklausys nuo konservatorių balsų – ar jie palaikys, ar ne. Kaip manote, ar tai nesugriaus koalicijos?
Politika – tai toks dalykas, kur yra daugybė nuomonių. Labai daug klausimų yra svarstoma valstybėje ir Seime, daugybė klausimų, kuriais nuomonės skiriasi.
Kartais skiriasi tokiais klausimais, kartais dėl reinvestuojamo pelno neapmokestinimo, už ką pasisako Laisvės partija, bet kol kas dar nesame tikri, ar visi koalicijos partneriai pritars tai idėjai ir ją įgyvendinsime. Dėl Nacionalinio susitarimo dėl švietimo, mums labai svarbu, kad būtų skaitmenizavimo ir IT įgūdžiai, horizontalus prioritetas visame švietimo lygmenyje, bet dar nežinome, ar koalicijos partneriai su tuo sutiks.
Tai aš į tai žiūriu, kaip į vienus iš klausimų, ties kuriais yra diskutuojama. Mes suprantame, kad kuo platesnis sutarimas yra reikalingas, bet kartu mes pasirašėme koalicijos sutartį, kurioje įsipareigojome siekti, kad tie klausimai rastų palaikymą bendradarbiauti, nors jie bus sprendžiami labiau Seime nei Vyriausybėje. Pažiūrėsime, kaip laikas parodys. Viską darome tam, kad koalicijoje mes šnekėtume kuo vieningesniu balsu.
Kiek apie tai kalbatės su koalicijos partneriais, kaip bandote rasti bendrą sutarimą, nes dabar atrodo, kad kai kurių konservatorių perkalbėti gali nepavykti? Gal ieškote balsų ir iš opozicijos?
Kalbamės apie tai koalicijoje, kalbamės ir su opozicijos atstovais. Dėl tos pačios partnerystės yra ieškoma tų formų ir nuostatų, kurios tiktų kuo didesnei daliai koalicijos partnerių ir taip pat opozicijai.
Turbūt kaip niekas Kepenio vakcinuotis neprivers, taip ir kitų žmonių kartais nepriversi atskirais klausimais balsuoti – tai natūralu. Konservatorių tokių žmonių yra, bet taip nėra, kad tokių būtų daugiau.
Man atrodo, kad vis tik daugiau yra konservatyviosios agrarinės valstybės šalininkų valstiečių, o ne konservatorių gretose. Man atrodo, kad valstiečiai pagal savo sėdėjimo vietą – jie nėra kairės partija, kokie būtų vakaruose. Jie yra gana tautiška dešinės partija.
Stambulo konvencijos ratifikavimas sukėlė labai daug aistrų visuomenėje. Šis svarstymas nukeltas į rudenį, nors opozicija ragino svarstyti dar pavasario sesijoje, ar tai dar vienas atsitraukimas? Kodėl nusprendėte rudeniop svarstyti?
Tai tam tikros pauzės paėmimas. Kodėl ta pauzė? Gal geriau paklausti tų, kurie sudaro Seimo darbotvarkę, ar Seimo pirmininkės konkrečiai. Mano supratimu, Stambulo konvencijos klausimas nėra toks kontraversiškas kaip jis, deja, yra portretuojamas.
Aš į tai žiūriu su šaltu protu, matydamas, kad absoliuti dauguma Europos Sąjungos ir Europos valstybių tą yra ratifikavusios ir neatsirasdavo kažkokių blogų dalykų dėl to. Galbūt vienas likimas težino, ar tos pauzės paėmimas padės šiek tiek nuslopinti kylančias aistras visuomenėje ir tada šaltesniais protais tą konvenciją galbūt priimti rudenį.
Šiuo metu vyksta kova dėl Lietuvos trispalvės ir vaivorykštės požeminėje Vilniaus perėjoje. Politologai pirštu beda į politikus, kad tai ir politikų atsakomybės klausimas, kad jie turėtų padėti rasti sutarimą tarp konfrontuojančių pusių. Kodėl kyla tokie konfliktai ir kaip rasti sprendimus?
Žvilgsnį atitraukus ir pažiūrėjus iš toliau – tai pagrindinis argumentas ir motyvas dėl ko vyksta šie dalykai, kad mūsų visuomenėje, kaip ir kitose Vakarų visuomenėse, vis didėja žmonių dalis, kuriems yra svarbiau postmaterialios nei materialios vertybės.
Žymus tyrinėtojas Ronaldas Inglehartas darė tyrimus ir konstatuoja – kada visuomenės turtėja, materialiojo nepritekliaus tam tikra stoka tampa patenkinta, o žmonės savo lūkesčius vis labiau nutaiko link saviraiškos laisvės, identiteto pripažino, ekologinių ir kitų klausimų, kuriuos galėtume vadinti postmaterialiaisiais klausimais.
Taip yra ir su šiais klausimais, nes mes ypač matome jaunosios kartos postmaterialios visuomenės bruožus, kuriems saviraiška ir identiteto pripažinimas atrodo labai svarbus.
Jei pasikalbėtumėte su daugeliu gimnazistų ar mokyklą baigusių asmenų – tai jie visiškai kitaip žiūrėtų į tuos klausimus. Manytų, kad pripažinimas savo identiteto yra visiškai normalus procesas, kurio nereikia slėpti.
Šeštadienį Katedros aikštėje vykusiame mitinge, kuriame žmonės reikalavo atšaukti karantiną, nuskambėjo prieštaringų pasisakymų apie tai, kad, pavyzdžiui, reikėtų nušauti T. V. Raskevičių. Partijos lyderė Aušrinė Armonaitė jau kreipėsi į prokuratūrą. Spalio mėnesį tokius pat žodžius išsakė Arūnas Valinskas prieš Valdemarą Tomaševskį. Vilniaus apylinkės prokuratūra tyrimą vėliau nutraukė, nekonstatuota nusikaltimo požymių. Kaip vertinate šiuos abu atvejus, ar pastarojo pabaiga gali būti tokia pat, kad tyrimas bus nutrauktas?
Nei vienam iš tų žodžių autorių tai nedaro garbės. Tiek A. Valinsko citatą, tiek pareiškimus ar plakatus, kurie buvo mitinge, vertinu labai blogai. Aišku, teisėsaugos institucijos įvertins, kaip tai reikėtų interpretuoti.
Aš nesiimsiu vertinti, kaip teisėsauga turėtų atsakyti. Bet, manau, kad tiek Valinsko atveju ji galėjo pasakyti daugiau, turbūt ir šiuo atveju – tiek apie Šimonytę, tiek apie Raskevičių, – pasakyti teiginiai yra netoleruotini. Manau, jei žmogų nuo scenos yra raginama šaudyti – tai toks žmogus turėtų būti patrauktas atsakomybėn.
Jei kalbame apie savaitgalį, tame proteste buvo dvi žinutės – plakatai ir prieš Vyriausybės taikomus karantino apribojimus. Tokius dalykus vertinu gana kritiškai, nes, manau, kad kartais šie dalykai yra pakurstomi Lietuvai nedraugiškų jėgų. Nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir kritiką valstybės vykdomai politikai iš politinių oponentų vertinu kaip normalų politinį procesą.
Bet kada visiškai neaiški minia ateina ir vieną ar kitą dalyką komunikuoja, o veikėjai socialiniuose tinkluose yra aktyviai dėstantis įvairias prokremliškas tiesas, tada man kyla klausimas – ar tai nėra platesnio konteksto dalis? Į tai galės atsakyti teisėsauga.
Laisvės partijos įstatymų iniciatyvos šiuo metu yra labiausiai girdimos palyginus su kitomis koalicijos partnerėmis. Galbūt net daugiausiai pateikiate įstatymų pataisų. Viešoje erdvėje pasigirdo įvairių svarstymų, kodėl Laisvės frakcija taip skuba, kad galbūt prieš kitus Seimo rinkimus jau nenorės audrinti rinkėjų. Kodėl ta skuba, jei taip galima pavadinti?
Įstatymų projektų, kuriuos Laisvės partijos frakcija pasiūlė į pavasario sesiją, jų nėra tiek ir daug. Jų yra berods 17. Tai yra mažiau nei Liberalų sąjūdžio ar kitų opozicinių frakcijų. Mažiau tik konservatoriai pasiūlė, jie savo darbą per Vyriausybę sukoncentravo.
Tų iniciatyvų nėra tiek daug, jos yra girdimos dėl to, kad visuomenei ir žiniasklaidai tai yra įdomesnės temos nei plika ekonominė diskusija apie kažkokias mokesčių peripetijas. Ar tai gerai, ar blogai – nežinau. Mano nuomone, mes galėtume turėti ir išsamesnes diskusijas su visuomenės ir žiniasklaidos pagalba. Bet aš nesitikiu, kad kiekvienam žmogui tai turi rūpėti, nes kitų temų – pilnas laukas. Nebegyvename antikiniame pasaulyje ir nesitikime, kad kiekvienas pilietis dienos dalį skirs politiniams reikalams aptarti.
Dvi pagrindinės temos yra, kur pasiektas sutarimas ar projektas padarytas – tai dekriminalizavimas nedidelio kiekio narkotikų be tikslo platinti ir Partnerystės įstatymas. Tai tie dalykai, kurie yra seniai pribrendę. Man atrodo, kad reikia sutikti su tuo, kad šitoms temoms išsisprendus galbūt ir kiti koalicijos partneriai lengviau jausis vėliau, kada tos, kai kam kontraversiškai, temos bus išspręstos.
Ką artimiausiu metu dar Laisvės partija planuoja svarstyti, kokius projektus pateikti?
Mes labai atidžiai sekame diskusiją dėl mokesčių, kuri dabar vyksta Finansų ministerijoje. Yra du dalykai, ką dėjome yra programą ir kas mums atrodo labai svarbu – tai reinvestuojamo pelno mokesčio tarifo neapmokestinimas. Šiuo metu Lietuvoje efektyvus GPM ir pelno mokesčio tarifas siekia apie 27-28 proc., kai Latvijoje ar Estijoje yra lygiai 20 proc. Manome, kad norint paskatinti mokslinę pažangą, investicijas ir atsinaujinimą po kovido – tai bus labai aktualu, kad verslai galėtų savo sutaupytus ir turimus pinigus nukreipti į atsinaujinimą ir naujas technologijas, kad turėtų tą lengvatą.
Matysime, kaip vyks diskusija Finansų ministerijos sudarytoje mokesčių grupėje, galbūt pavasario pabaigoje arba vasarą bus galima kelti diskusijas ir Seime.
GPM progresyvumo, kuris yra dabar padidėjęs daugiau uždirbantiems darbuotojams daugiau negu penkis vidutinius darbo užmokesčius, dėl ko padidėję GPM. Dėl to „Sodros“ lubų efektas nesijaučia ir daugiau uždirbantieji patenka į nelygias konkurencines sąlygas su kitomis užsienio valstybėmis. Tas nekainuotų didelių biudžeto pinigų išspręsti, bet GPM galėtų būti konkurencingas Lietuvoje lyginant su kitomis valstybėmis, kad galėtume pritraukti tuos investuotojus, kurie moka gerus ir didelius atlyginimus Lietuvai.
Dabar visi laukia ir Nacionalinio susitarimo dėl švietimo. Mes kol kas neregistruojame kažkokių papildomų įstatymo projektų, laukiam to Nacionalinio susitarimo. Linkime, kad tas susitarimas įvyktų ir būtų labai gerai, kad jis nevirtų „molinėmis kojomis“ ir Vyriausybė galėtų priimti kartais būtinus ir net radikalesnius sprendimus dėl švietimo, o ne viską užkonservuoti į Nacionalinį susitarimą, kuris netaptų abstraktus. Laukiame to susitarimo ir tada planuosime konkretesnius sprendimus.
Ačiū už pokalbį.
