Jis pripažįsta partijos valdymo klausimais pasikalbantis su G. Landsbergiu, išsakantis jam, ką galbūt reiktų daryti kitaip, tačiau atsisako viešai kritikuoti anūką.
Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir profesorius Vytautas Landsbergis.
Kaip jūs vertinate partijų reitingus ir tai, kad konservatorių partijos reitingai smuktelėjo, kaip rodo apklausos?
Nu ką aš čia turiu daug vertinti. Tai smukteli, tai pakyla. Dabar pradėti blaškytis, griebtis už galvos būtų labai nerimta.
Bet jūs vadovavote TS-LKD ir visada partija žengė aukštai galvą iškėlusi. Dabar atėjo jaunimas, sakoma, ištikimiausi konservatorių rinkėjai. Ir dabar mažėja palaikymas. Kokios to priežastys?
Apskritai pasaulis yra keistas ir žmonės keistai elgiasi. Ir Lietuvoje žmonės buvo labai ryžtingi, labai didvyriški. O dabar daug žmonių labai abejingi. Net neina į rinkimus. Buvo tokia kova – teisė balsuoti už savo valdžią, turėti savo valstybę, koks buvo nusistatymas. O dabar... Dabar pusė žmonių net neina balsuoti.
O tai gal partija tuos žmones nuvilia?
Palaukit, čia ne partija. Žmonės nusivylę kažkaip patys savimi, aš nežinau, kaip tą paaiškinti. Nemato didelio skirtumo, kaip čia mes gyvensime. Gal, jeigu ateis svetimi iš Rytų, gal nelabai norėtųsi. Bet ar reikia ten labai kategoriškai rengtis pasipriešinimui, reiktų dar apklausti žmones, bet pasipriešinimas prasideda ir nuo nusistatymo, ir nuo dalyvavimo rinkimuose, ir nuo pasirinkimo, už ką tu balsuosi rinkimuose – ar už alaus butelį balsuosi? Juk balsuoja ir už alaus butelį.
Bet ar jūs nematote klaidų konservatorių partijos valdyme?
Klausykit, jūs bandote iš manęs išspausti kažkokią intrigėlę apie mano partiją.
Ne intrigėlę, jūs esate žmogus, turintis didelę patirtį, vis tiek ir vadovavote ir šaliai, ir partijai. Turbūt matote daugiau.
Aš norėčiau, kad mūsų partija, ypač jaunimo tarpe, būtų daugiau susirūpinimo arba noro pažinti istoriją, pažinti politines kovas ir pasiruošti, jeigu jiems teks dalyvauti. Šito galbūt ir mažoka. Ai, tai čia dabar mokykla, o mokykla nepadaro savo darbo. Galbūt šeima? Bet šeima neturi laiko. Tėvai užimti, vaikai kur nors savo reikalais, jų atskiras pasaulis, žaidimėliai, kompiuteriai. Tai visai kitaip galbūt klostosi tas gyvenimas ir mes, senieji, kaip aš, norėtume, kad mūsų tautoje įvairiose kartose būtų daugiau sąmoningo pasirengimo gyvenimui ir jo išbandymams.
O išbandymas Lietuvos savarankiškumo, nepriklausomybės, europietiškos linijos yra nuolatinis. Ar jaunimas arba tam tikra dalis žmonių iki vidutinio amžiaus, ar jie pasiryžę žūtbūt gyventi ir kurti Lietuvoje, ir nepataikauti sukčiams, nerinkti į valdžią sukčių ir apgavikų, daryti dorą, teisingą Lietuvą, kuri turi už ką kovoti? Ne tik už savo laisvai iškeltą vėliavą, bet širdyje turi būti vėliava, nusistatymas. Mes turime būti kitokia šalis negu ta supuvusi kaimynė Rytuose.
Pastarųjų apklausų duomenys rodo, kad šoktelėjo valstiečių reitingas. Kaip jūs manote, ar iš tiesų jie čia taip gerai pasirodė, ar koronaviruso pandemija jiems padėjo pakilti?
Nežinau, ar tai šoktelėjimas, ar ne šoktelėjimas. Visą laiką buvimas ekrane... Kartais net pagalvodavau, jeigu dabar rinktų prezidentą, galbūt Verygą išrinktų prezidentu. Jis visą laiką matomas, pataiko kažkaip taip kalbėti, žmones raminti, migdyti. Gal žmonės nori, kad juos migdytų ir glostytų, nesvarbu, kokie pavojai kiltų.
Sunku pasakyti apie tą žmonių psichologiją. Tai, kad jie gauna daugybę papildomų neatskaitomų pinigų socialinėms reikmėms, žmonėms dalinti, savo šalininkams dalinti, papirkti žiniasklaidą... Žiūrėkite, kas su žiniasklaida darosi.
Artėja rinkimai. Kaip manote, kas juos laimės – ar konservatoriai bus valdantieji?
Aš nesu tas žmogus, kuris buria, spėlioja. Aš nesu nei astrologas, nei iš kortų... Jeigu staiga ateis kokia nors katastrofa, tai sudarys prielaidas valdžios žmonėms būti labai matomiems didvyriams, kurie visiems dalina pinigus ir tokiu būdu tartum gelbsti juos ir Lietuvą. Gaus jie populiarumo daugiau.
Ilgus metus jūs buvote vienas iš nepopuliariausių politikų Lietuvoje. Šiemet pastarųjų apklausų duomenys rodo, kad jūsų anūkas Gabrielius Landsbergis jus pralenkė. Kaip taip nutiko?
Jūs be reikalo tokiais paradoksais kalbate. Man visai nerūpėjo, kaip mane priskaičiuoja. Aišku, kad žinau, kad prieš mane yra intensyviai ir nuolat metų metais, dešimtimis metų leidžiami visokie kuo bjauresni gandai, pasamdytos grupės žmonių.
„Oi, kolūkiai tai buvo laimė, atėjo Landsbergis, sugriovė kolūkius“. Ką tu jiems paaiškinsi? Kad kolūkiai negalėjo išsilaikyti patys iš savęs, jie buvo bankrotai, o iš Sovietų Sąjungos ėjo didelės subsidijos už nieką, kad tik būtų tie kolūkiai. Bet pasibaigė tos subsidijos. Tai nei Landsbergis, nei Vagnorius negalėjo ištraukti milijardų iš savo kišenės ir kišti toliau į kolūkius.
Bet apie anūką juk jau visai kiti reikalai, juk kolūkių jau nėra.
Bet atranda, nežinau, ką ten prieš konservatorius, prieš Gabrielių, ko nors atranda.
O pats ar matote jo klaidų?
Aš suprantu, jūs kalbate taip, lyg turėtumėte užduotį. Man nemalonu tai sakyti, kad aš turėčiau pradėti kritikuoti Gabrielių Landsbergį. Aš jam pasakau, kas, man atrodo, turėtų būti kitaip daroma. Kodėl aš dabar turiu viešai pradėti tą daryti. Tai yra tarpusavio pokalbiai, o ne visiems aiškinti, kad iš to būtų pučiamas burbulas.
„Rosatomo“ atstovas pareiškė, kad Astravas bus paleistas jau rugpjūčio pradžioje, vos už kelių savaičių. Ar tai reiškia, kad mes dabar jau turim ruoštis viskam, ar kitaip tariant, bet kam?
Be abejo, visą laiką reikia ruoštis bet kam, kai gyveni prie tokio kaimyno, kuris pilnas neapykantos ir agresijos visai Europos Sąjungai, bet mes esam pirmiausieji geografiškai, o be to, prieš mus nuolat pasisako su dideliu keršto jausmu, kaip mes pakenkėm Sovietų Sąjungai. Tai ten tie keršto jausmai, visokios emocijos turi nemažą reikšmę. Ypač Rusijoje. Kitur dar gal politikai turi daugiau nuosaikumo.
Bet jūs ir protestuojat, rengiat akcijas. Ar tai jau nėra šaukštai po pietų? Ar mes dar dabar galim kažką padaryt?
Na, kol tu gyvas, tai tol tu gyvas. Jeigu tu nutarei, kad vis tiek mirsi, tai gali – užsiklojai galvą – galima ir taip gyvent, ar ne? Tai ko čia dar man stengtis. O mes norim gyventi, tai kol galėsim, tol priešinsimės.
Bet ar tai nereiškia, kad mūsų valdžia vis tik pražiopsojo? Gal reikėjo kažko imtis ir daryt tuo metu, kai Baltarusija tik pradėjo kalbėti? Gal reikėjo tada kreiptis į Europos Sąjungą, į tarptautinius ekspertus?
Galbūt. Žinot, tai čia gali filosofuot ir rašyt sąskaitas, kas, kur, ką pasakė, kodėl nepasakė. Taigi Vladimiras Putinas ką daro – tai jis neklausia nieko. Ką – jisai ateis pasiklaust mažytės Lietuvos, ar galima daryt tokį daiktą prie pat jos sostinės? Niekad neateis pasiklausti. Galima buvo daugiau paruošti Europą, jinai irgi pataikautoja yra.
Tai dabar gal susivokę, gal nesusivokę, gal supranta, kad čia yra ne tik puolimas prieš Lietuvą – tai puolimas prieš Europos Sąjungą. Išmėginti jos solidarumą. O tas solidarumas nebuvo labai matomas anksčiau. Ar dabar jis pasireikš, ar ne? Mūsų siekis yra Lietuvos siekis, kad ta nešvari elektra nebūtų perkama Europos Sąjungoje. Į tai nėra aiškaus atsakymo.
Lietuva iš savo pusės pasakė – mes nepirksim, mes nepraleisim. Turėtų būti aiškiau pasakyta, kad mes nepraleisim, ne tik patys nepirksim. Ir čia tada prasideda – latviai nori pirkti, jūs nedraugaujat. Tai jie nedraugauja. Kodėl mes turim prisiimti, kad mes Latvijai trukdysim elgtis nepadoriai.
O kaip jūs žiūrit į tai, kad prezidentas Gitanas Nausėda pasakė Kruonyje, kad esą galbūt mes ir duosim Kruonį baltarusiams, tik už didelius pinigus, už milijonus?
Kartais pasitaiko tokių ne visai tiksliai pasvertų pasakymų. Matyt, kas nors jį įkalbinėja, kad gali sudaryti, o jie tikrai nori sudaryti tokią avarinę, priešavarinę situaciją, kur sakys, kad Kruonis yra vienintelis išsigelbėjimas. Tai jie neturi daryt tokių situacijų ir neturi teisės paleisti tos jėgainės neturėdami rezervo, jeigu kas nors ten įvyksta, tai kur dėti tą energijos perteklių, kaip ją stabdyt – turi turėti rezervų.
Tai gali būt Rusijos rezervai įjungti – su kuo jie dirba. Tai yra Rusijos projektas. Tegu Rusija ir duoda savo rezervus. Bet Rusijos rezervai toli, jiems patogiau – vat mes pareikalausim, kad Lietuva duotų savo Kruonį, ir Lietuva išsigąs.
Gal jau išsigąsta, jeigu mūsų prezidentas jau dabar sako, kad jeigu ką, tai – už didelius pinigus, bet duosim?
Aš manau, kad prezidentui turbūt bandė daryt įtakos šitoj vietoj, nes galima buvo pasakyt, kad tai – ne mūsų problema yra.
Portalas tv3.lr primena, kad už opozicinę TS-LKD rinkimuose balsuoti žada 14,3 proc. gyventojų, konservatorių reitingas krito trimis procentiniais punktais – kovą jie turėjo 17 proc. gyventojų paramą.
Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seimo rinkimuose sulauktų 13,4 proc. apklaustųjų paramos, kovą už valstiečius būtų balsavę 12,4 proc. apklaustųjų. Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, jei rinkimai į Seimą vyktų šiuo metu, sulauktų 9,1 proc. apklaustųjų paramos (8,3 proc. kovą), už Darbo partiją balsuotų 4,6 proc. tyrimo dalyvių (5,1 proc. kovą).
Šalies gyventojų apklausą birželio 5–13 dienomis dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atliko „Vilmorus“.
