Venų varikozė – itin dažnas sutrikimas, užklumpantis tiek dar jaunus, tiek garbaus amžiaus žmones. Skaičiuojama, kad kažkur kas antra trečia moteris turi vienokių ar kitokių venų varikozės požymių – nuo smulkių kapiliarų išsiplėtimo iki tikros ligos. Taip pat venų varikoze du kartus dažniau serga gimdžiusios moterys.
Kraujagyslių chirurgo, flebologo Arūno Grinkevičiaus aiškinimu, paprastai sakant, ši liga atsiranda dėl to, kad kraujas kaupiasi kojose.
„Po nakties žmogus pailsi, kojos būna horizontalioje padėtyje, bet kai tik jis atsistoja, kraujotaka sutrinka. Kraujas nesugrįžta, nes vožtuvai, kurie yra venose, nebeveikia.
Kitaip sakant, nebelieka „kopėčių“, kuriomis kraujas „palipa“ į viršų. Tokiu būdu jis pradeda kauptis kojose, tada atsiranda išsiplėtimai, išsiveržimai, pamėlynavimai, patinimai – visas tipinis vaizdas“, – portalui tv3.lt kalbėjo gydytojas.
Anksčiau pas chirurgus atveda ir didesnis dėmesys išvaizdai
Pašnekovas patvirtino, kad šiandien yra labai daug venų varikozės atvejų ir dėl šios ligos operuojamų žmonių. O priežasčių tam, jo teigimu, yra ne viena.
Pasak kraujagyslių chirurgo, tai, kad šiuolaikinėje visuomenėje dėmesys savo išvaizdai (ypač moterims) toli gražu nėra paskutinėje vietoje, dėl to žmonės anksčiau kreipiasi pagalbos.
„Moterys rūpinasi savo sveikata, atkreipia dėmesį ir į mažus pakitimus kūne, ko gal prieš 50 metų nebuvo. Anksčiau venų varikozė buvo laikoma tik estetine problema, yra to ir dabar – žmonės bando kuo greičiau susitvarkyti, kol tai nevirto problema. Tad kreipiantis daugiau žmonių atsiranda daugiau pacientų, kurie nori šią problemą išspręsti anksčiau.
Kitas dalykas, kodėl taip padaugėjo šių ligų ir gydymo, tai yra diagnostika. Per paskutinius 20 metų labai daug pažengėme, yra atsiradęs vadinamasis echoskopinis dvigubas skenavimo metodas, leidžiantis ligą nustatyti labai ankstyvoje stadijoje. Kartais tą padarome net pacientą tirdami profilaktiškai“, – pasakojo A. Grinkevičius.
Kadangi ši liga dažnu atveju paveldima ir eina iš kartos į kartą, turintiems tokį polinkį žmonėms, ypač moterims, kadangi nėštumas ir šeimos planavimas paskatina šios ligos vystymąsi, rekomenduojama išsitirti kuo anksčiau.
„Šiandien gana anksti galima pasakyti, kad yra vožtuvų pralaidumas ir žmogus tikrai susidurs su šia problema. Ir tad jau paciento valia spręsti, ką daryti toliau. Kaip sakau, aš neoperuoju echoskopinio vaizdo, patariu žmogui, kad gali lukterėti, kol pradės ką jausti – tada gydysime“, – pastebėjo gydytojas.
Savo kainą turi sėslus gyvenimo būdas
Pasak jo, trečias svarbus aspektas yra tai, kad mūsų gyvenimas pastaraisiais laikais labai pasikeitė – daugiau sėdime, mažiau judame, o tam, kad mūsų kraujotaka kojose vyktų normaliai, žmogus turi reguliariai judėti:
„Jei prieš 100 metų žmogus pasakytų, kad kas eis dirbti, tai jis eitų aktyviai fiziškai judėti. Ką daro dabar – sėdasi prie stalo ir tedirba su dešimt rankos pirštų. To pasekmė – ydinga, sulėtėjusi veninė kraujotaka.
Praktiškai kiekvienam pacientui, atvykusiam į konsultaciją, pademonstruojama judėjimo svarba – darant echoskopiją, skenuojant venas liepiama žmogui pajudinti kojos pirštus ir jis pamato ekrane, kaip suaktyvėja veninė kraujotaka.“
Gydytojas priminė, kad venos yra atsakingos, jog kraujas grįžtų iš kojų, tačiau tam sunku įvykti, jei žmogus nejuda, raumenys nedirba ir sėdima nuleidus kojas.
„Kraujo grįžimas yra labai apsunkintas ir kenkia vožtuvams, dėl ko rizika padidėja. Ir jei tas sėdėjimas trunka metais, ilgą laiką, net sveikam, polinkio neturinčiam žmogui liga gali išsivystyti dėl sėslaus gyvenimo būdo“, – įspėjo A. Grinkevičius.
Liga tyliai gyvena savo gyvenimą
Gydytojo aiškinimu, ši liga pavojinga tuo, kad gali tyliai vystytis ilgus metus nieko nejaučiant. „Jei žmogus laiku išsigydo venų varikozę, apie ligą gali pamiršti. Bet jei ją palieka, liga tyliai gyvena savo gyvenimą.
Vieniems ji progresuoja greičiau, kitiems – lėčiau, priklausomai nuo žmogaus ūgio, lyties (moterims gali paskatinti nėštumas), žmogaus darbo pobūdžio, genetinio polinkio, antsvorio“, – vardijo jis.
Pašnekovas pastebėjo sulaukiantis komentarų iš pacientų, kad štai jo ar jos mama gyveno ir nugyveno, nesioperavo.
„Bet tada paklausiu: o kokį darbą mama darė – sėdėjo prie kompiuterio? Sako, kad ne. Tai čia yra didelis skirtumas“, – pabrėžė kraujagyslių chirurgas.
Šiuolaikinis gydymas – be pjūvių
Aiškindamas, kaip atliekamas šiuolaikinis venų varikozės gydymas, gydytojas visų pirma priminė, kad žmogus turi keletą kraujagyslių indų, iš kurių ši liga turi galimybę vystytis.
„Standartiškai yra dvi pagrindinės venos kiekvienoje kojoje, tad atlikę skenavimą ir nustatę ligą randame tą veną – šaltinį, nuo ko liga prasidėjo ir vystosi. Mano, kaip kraujagyslių chirurgo, flebologo, darbas nustačius tokią veną ją iš kraujotakos pašalinti.
Ką mes darome? Vienas grubus gydymo būdas – chirurginis. Jis buvo taikomas daug metų – reikia narkozės, pjūvio ir kraujagyslę šaliname. Labai grubu, rizikinga, pavojinga, ilgai sveikstama, nedarbingumas ilgas, didelis skausmas po operacijos. Šiandien turime lazerinį gydymą, kuris yra auksinis standartas visame pasaulyje. Yra kiti būdai – klijai, radijo dažniai, visokie ultragarsai, bet lazeris yra auksinis standartas“, – dėstė A. Grinkevičius.
Jis pasakojo, kad taikant pastarąjį gydymą švelniai įvedamas zondas, kateteris, įjungiamas lazerio spindulys ir už ligą atsakinga vena iš vidaus apšviečiama:
„Tokiu būdu ją užakiname ir vena per metus savaime išnyksta. Žmogus nieko nejaučia, jam nereikia narkozės, jis iškart yra aktyvus, judantis. Kai pašaliname šaltinį, dėl kurio kaupiasi kraujas venoje, kraujotaka pagerėja ir nesivysto komplikacijos. Visada visus savo pacientus po metų kviečiu kontrolei, nes turiu įsitikinti, kad ta atsakinga vena yra tikrai išnykusi.
Aišku, nors tą veną išgydome, tačiau yra kitų venų ir polinkis lieka, tad po metų patikrinu kitas kraujagysles. Jei matau problemą, kviečiu pacientą dar po metų. Jei serga, tenka konstatuoti, kad žmogus pakliūva į tuos 3 procentus pacientų, kuriuos reikia dar kartą gydyti.“
Nesigydant komplikacijos gali būti mirtinos
Jei venų varikoze sergantis žmogus delsia gydytis, jau smogia komplikacijos.
„Jei žmogus nesigydo, prieinama iki paskutinės, vadinamosios lėtinės stadijos – turime negyjančią blauzdos opą. Dažniausiai tai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nesigydė, manė, kad nugyvens ir atvažiuoja su opa. Ir tos žaizdos neužgydome tol, kol neatliekame to, ką galėjome padaryti jau prieš 20 metų“, – konstatavo chirurgas.
Kita pavojinga komplikacija – trombozė, kuri būdinga nebūtinai vyresniame amžiuje, o ištinka ir jaunus žmones.
„Kai kraujas venose tinkamai neteka, tokiu būdu didėja rizika šiam kraujui sukrešėti, paprastai sakant, tapti krešuliu. Tam, kad kraujas kraujagyslėje sukrešėtų, reikia trijų pagrindinių sąlygų.
Pirma, kraujagyslės sienelė turi būti pažeista, išsiplėtusi. Antras dalykas – labai lėta kraujotaka, kraujas tiesiog stovi ir trečias dalykas – padidėjęs krešumas. O jis padidėja tada, kai, pavyzdžiui, žmogus sukarščiavo, išprakaitavo, neteko skysčių, kažkur išvažiavo į šiltus kraštus, kur daug saulės ir neatsigėrė vandens. Arba skrido lėktuvu 4 valandas ir daugiau, neatsigėrė vandens ir nejudant įvyko trombozė. Daug įvairių situacijų gali sukelti trombozę varikozinėse venose.
O šios komplikacijos komplikacija priklauso nuo to, kur trombas nukeliauja. Jei jis kojoje, tai skauda kojas, jos ištinusios, žmogus kenčia. Bet jei trombas auga giliųjų kojų venų link, nukeliauja į plaučius, gali įvykti plaučių embolija (trombembolija). Ši galinti ir mirtimi pasibaigti komplikacija nėra dažna, bet sąlygos tam susiklosto puikios“, – komentavo gydytojas.
Prevenciškai galima padėti tik vienu būdu
Paklaustas, kokia galėtų būti venų varikozės prevencija, kraujagyslių chirurgas teigė, kad veiksminga priemonė yra tik viena. Tačiau ir ji tik gali pristabdyti ligos progresavimą.
„Būna, žmonės ieško stebuklingos tabletės, tepalo, bet nėra tokio dalyko. Niekas nesiginčija dėl tokių priemonių efektyvumo – patepus kokiu tepalu gali palengvėti, vėsinantis efektas duoda savo. Bet jei žmogus išgėrė tabletę, patepė ir nieko nedaro, tai yra laiko gaišimas. Taip jis atideda ir duoda laiko gyventi ligai – liga progresuoja metai iš metų.“
Mediko aiškinimu, vienintelė be operacijos padedanti priemonė yra suspausti koją – teisingi sertifikuoti kompresiniai gaminiai, elastinės kojinės.
„Ką jos padaro? Esmė yra vožtuvų nesandarumas, kraujas bėga pirštų link, o suspaudus koją kraujas nukreipiamas teisinga linkme.
Tad kol žmogus yra su kompresiniu gaminiu, jo kraujotaka yra dalinai ar pilnai atkurta, bet jas nusimovus vėl grįžta ydinga kraujotaka. Taigi tai vienintelis būdas, kuris sustabdo ligą esamoje stadijoje, bet neišgydo, neatstato vožtuvų. Taip pat tai apsaugo nuo komplikacijos“, – išaiškino A. Grinkevičius.
