Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis aplankė Kelmės rajone Petrališkėje gyvenantį nužudytų broliukų Tomo ir Manto tėvą Virgilijų Jonaitį, dvi jų sesutes ir broliuką. Šeima sulaukė ir berniukų nužudymu įtariamos mamos Almos Jonaitienės sveikinimo laiško.
Vyskupo paguosta ir baisiu nusikaltimu įtariamos mamos pasveikinta šeima vis dar negali patikėti, kad motina galėjo pakelti ranką prieš savo vaikus ir įvykdyti tokį žiaurų nusikaltimą. „ Esu visiškoje nežinomybėje. Nežinau net koks advokatas gina mano žmoną,“ — sako Virgilijus Jonaitis.
„Nereikia skubėti smerkti“
Virgilijus Jonaitis „Šiaulių kraštui“ sakė, jog vienintelis pastaruoju metu džiaugsmingesnis įvykis jo šeimos gyvenime — Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio apsilankymas. “Vyskupas pašventino namus, palinkėjo ramybės, padovanojo dvasią stiprinančių knygų,“ — pasakojo nužudytų berniukų tėvas.
„Važiuoju visur, kur yra skausmas,— paklaustas apie kelionę į Petrališkę “Šiaulių kraštui“ sakė vyskupas Eugenijus Bartulis. — Turiu žmogų paguosti, nuraminti, sustiprinti.“
Paklaustas, ką mano apie išankstinį nužudymu įtariamos motinos nuteisimą Šiaulių vyskupas kalbėjo: „Nereikėtų skubėti smerkti. Mes dar nežinome visų aplinkybių. Kas benutiktų į žmogų turėtume žiūrėti su didžiule meile. Už jį melstis. Ištiesti jam pagalbos ranką.“
Žmonos laiškas pažadino prisiminimus
Prieš Velykas Virgilijus Jonaitis pašto dėžutėje rado laišką. Nė nežiūrėdamas iš kur jis, padavė dukrai. Vaida atplėšė voką. Rašo mama. „Labas vaikučiai, su Velykomis!“ Laiškas buvo trumpas. Motina užsiminė, jog ją išveža į ligoninę. Kai grįšianti, parašysianti vėl. “Bučiuoju jus visus labai, labai,“ — laiško pabaiga sujaukė Virgilijaus Jonaičio prisiminimus.
„Gal tarp tų visų esu ir aš?„ — dvejojo vyras. Laiškas vėl sujaukė žmonos kaltumu jau beveik patikėjusio Virgilijaus Jonaičio mintis:
„ Dabar, kai šiek tiek atsigavau, vėl permąstau mūsų gyvenimą, baisią nežinią, kai dingo vaikai, laidotuves. Neturiu jokio įrodymo, kad žmona būtų pasielgusi taip žiauriai. Nežinau kokiomis aplinkybėmis ji prisipažino. Tas dienas, kai sielvarto palaužti buvome kartu, nė sykio nepajaučiau, kad žmona būtų tai padariusi. Juk būtų kaip nors išsidavusi. Nejaugi taip meistriškai vaidino? Ir tos kalbos apie meilužį... Juk kaime tuoj pat būtų pasklidusios apkalbos. Būčiau sužinojęs...
Tos fantazijos apie brendį ir migdomuosius. Žmona tikrai nebuvo girtuoklė. Buvo nusistačiusi prieš girtavimą. O apie tai, kad alkoholiu girdyti vaikus, nebuvo nė kalbos. Ir aš nesu toks girtuoklis kaip kai kuriuose leidiniuose pavaizduotas. Jeigu gerčiau, nepadirbčiau vairuotoju.
Žinau tik viena — žmona mylėjo vaikus. Jais labai rūpinosi. Diena prieš vaikų dingimą grįžęs vakare radau Mantuką su mama laužiantį ranką. Abu juokėsi. Vaikas gyrėsi, kad nugalėjo mamą.
Ji visada paruošdavo Velykų stalą. Šįkart padėti pasiruošti Velykoms buvo atvažiavusi Almos brolio žmona ir jos motina. Per šventes mamos vaidmuo teko vyriausiajai dukrai Vaidai. Ji dažė margučius, dengė stalą. Bet Velykos buvo ne tokios kaip visada. Liūdnos. Truputį prasiblaškėme išvažiavę prie Luksto ežero.„
Po Velykų Virgilijus Jonaitis pradėjo dirbti. Mažuosius dvynukus Dainą ir Marių tėvas atsiveža į darželį. Mokyklą pradėjo lankyti ir dukra Vaida. „Gyvenimas apsivertė 180 laipsnių“.
Dukra motiną pamatė Didžiąją savaitę
Balandžio trečiąją, Didžiosios savaitės antradienį, Virgilijui Jonaičiui kalbantis su „Šiaulių krašto“ žurnaliste jam paskambino Kelmės rajono policijos komisariato viršininkas. Vyras išskubėjo į komisariatą. Tą dieną Virgilijus Jonaitis su penkiamečiais dvynukais ir vyriausiąja savo dukra Vaida buvo atvažiavęs į Kelmę nupirkti mažyliams visko, ko reikia pradedant lankyti darželį.
Kaip paaiškėjo vėliau, Virgilijus Jonaitis su mažyliais turėjo pabūti policijos komisariate. Dukra Vaida paprašyta palydėti policijos pareigūnus į Petrališkę ir atrakinti namus. Čia tą priešpietį parodymų patikrinimui buvo atvežta savo vaikų nužudymu įtariama Alma Jonaitienė.
Prieš keletą dienų suimta motina areštinėn nuvežta tiesiai iš prokuratūros. Iki parodymų patikrinimo dienos moteris neturėjo jokių asmeninių daiktų, drabužių. Trumpam susitikusi su vyriausiąja dukra Alma Jonaitienė paprašė, kad penkiolikmetė Vaida surinktų jos drabužius ir asmeninius daiktus. „Mama, ar tikrai tu tai padarei?“— paklausė suglumusi dukra. Motina nieko neatsakė. Tik nuleido galvą ir pravirko.
Tą pačią pavakarę, kai Almą Jonaitienę, davusią parodymus, išvežė iš jos namų, pas Virgilijų Jonaitį atvažiavo giminės. Vėliau į Jonaičių sodybos kiemą įsuko prabangus limuzinas. Iš jo išlipęs vyras žurnalistams prisipažino atvežęs tėvui šiek tiek pinigų. Iš geros širdies. Kas toks esąs neprisistatė. Tik davė suprasti esąs verslininkas. Kas jį parėmė „Šiaulių kraštui“ nepasakė ir pats Virgilijus Jonaitis. Tvirtino pažadėjęs geradariui jo pavardės neviešinti.
Nusikaltimo aplinkybės netelpa nei į galvą, nei į širdį
Dukrai papasakojus apie susitikimą su motina Virgilijus Jonaitis sako dar labiau pradėjęs abejoti žmonos kaltumu:
„Juk ji pati mums to nepasakė ir neparašė laiške, — dvejojo vyras. — Tą dieną, kai dingo ir, prokurorų teigimu, buvo nužudyti vaikai, aš žmonai dar skambinau. Buvo gal keturiolikta valanda. Normaliai pasišnekėjome telefonu. Ji pasakė, kad Tomukas išėjo į parduotuvę nusipirkti jogurto. Nebuvo nei įsitempusi, nei susinervinusi. Tą rytą, kai išvažiavau į darbą, nebuvome nė apsipykę.
Kad tą dieną Alma buvo visai rami, pasakojo ir Kražiuose gyvenanti jos giminaitė. Pas ją žmona buvo užsukusi, grįždama iš stomatologo. Ir Petrališkės mokyklos mokytojos nepastebėjo, kad Alma būtų susinervinusi, kai rytą nuvežė Tomuką į mokyklą. Už ką ji turėjo žudyti vaikus? Ir kas ją galėjo taip sunervinti? Nežinau jokių priežasčių. Dukra Vaida taip pat sakė, kai grįžo su Mantuku iš mokyklos, Tomukas jau buvo išėjęs. Mantukas smaugiamas būtų priešinęsis. Jis buvo stiprus vaikas. Sportininkas. Būtų kilęs triukšmas.
Tyrėjai sako, jog niekas nematė vaikų išeinančių iš namų. Bet juk mūsų gyvenvietė apaugusi eglėmis. Pro trobos langą plento nematyt. Galiausiai žmonės ir nestovi languose. Ir tie daiktai, kuriuos susirinko per kratą namuose... Karvalolis, kažkoks diržiukas... Ar tai gali būti nusikaltimo įrankiai?
Dabar žiniasklaida cituoja tyrėjų žodžius — neva žmonos sveikata esanti gera. Iš kur ji gera? Kodėl tuomet pripažintas kardiologas Algimantas Petrovas ją siuntė į Kauną? Ir per laidotuves, kai nualpdavo, būdavo visiškai suglebusi. Pats ją nešiau į reanimaciją. Pulsas vos užčiuopiamas. Kodėl tuomet medikai jai lašindavo net po šešias lašines per parą? Nebežinau ką ir galvoti? Man taip pat labai šykšti informacijos. Viską sužinau iš laikraščių. Kad bent žinočiau kas žmonos advokatas. Gal jis ką nors tikresnio pasakytų?„
Virgilijus Jonaitis sakė kol kas dar neatgavęs nei šeimos automobilio, nei kompiuterio, nei mobiliojo telefono, kuriuo naudojosi žmona. Net dukros Vaidos mokinio pažymėjimas paimtas. Mergaitė turi pirkti bilietus važiuodama į mokyklą.
Tėvui sapnuojasi upė
Ar tėvas nesapnavo nužudytų savo sūnelių — dvylikamečio Manto ir aštuonmečio Tomo? Ar jaučia ką nors negero namuose, kur, kaip įtariama, įvyko tragedija?
Virgilijus Jonaitis prisipažįsta gyvų sūnelių niekuomet nesapnavęs. Sapnuoja tik upę. Kaip rado ir kaip iš jos ištraukė savo berniukus. Šie vaizdai stovi akyse netgi nemiegant.
„Jie mano akyse nufotografuoti visam gyvenimui, — sako. — Namuose vaikštau visur — po rūsį, po kambarius, po vonią... Jokio blogo jausmo. Joks pojūtis nepakužda, kad čia būtų įvykusi tragedija. Labiau patikėčiau išgirdęs, kad berniukus kas nors plente įsisodino į automobilį ir nusivežė. O čia kažkas ne taip. Nesuvokiu motyvų, dėl kurių motina ryžtųsi žudyti savo pagimdytus ir užaugintus vaikus.“
Petrališkės žmonėms kyla daug klausimų
„Paskelbus, kad motina prisipažino nužudžiusi vaikus, Petrališkės gyventojai įkarščio pagauti labai smerkė Almą Jonaitienę. Atrodė, kad užmėtytų akmenimis, — “Šiaulių kraštui“ sakė Albina Zieringienė Kražių seniūnijos socialinės paramos inspektorė, gyvenanti Petrališkėje. — Dabar visi tarsi atsitokėjo. Pradėjo mąstyti, kaip čia yra. Žmonės pradeda abejoti. Sveiko proto moteris taip nedarys. Žmonės laukia žinių. Laikraščiai rašo skirtingai. Oficialios žinios apie įvykį — labai šykščios. Kai kurie Petrališkės gyventojai kategoriškai atmeta versiją, kad žudė motina. Kiti sako — prokurorai šiaip sau žmogaus neuždarys. Ir aš pati iki šiol negaliu patikėti. Man atrodė, kad šita motina labai myli savo vaikus ir jais rūpinasi.“
„Šiaulių krašto“ kalbinti Petrališkės gyventojai kuklinosi viešai reikšti savo nuomonę. Atrodė, jog daugelis dabar gailisi nelaimingos motinos. Tik viena moteris buvo įsitikinusi “Pati Jonaitienė nuknakcijo vaikus.“ Kiti kėlė daugybę klausimų, kurių viešai kol kas neatsako prokurorai.
Kodėl tylima apie baltą automobilį, su kuriuo pačioje pradžioje buvo siejamas vaikų nužudymas ir manoma, kad būtent šiame automobilyje buvo pasmaugti vaikai? Kas vairavo vaikų dingimo dieną po Petrališkę skraidžiusį raudoną „Golfą“ be valstybinių numerių? Pas ką rastas nužudyto Mantuko telefonas? Kodėl neskelbiama to vyro pavardė, jeigu jis čia niekuo dėtas? Sklinda kalbos, kad tas vyras Kelmėje gerai žinomas žmogus. Negi garbingas žmogus pirktų pigų neaišku iš kur gautą telefoną?
O gal pavardė dėl to ir neskelbiama, kad gerai žinomas?
Vienas vyriškis išrėžė prokurorų galbūt net nesvarstytą versiją. Esą vaikai galėjo būti pagrobti kaip organų donorai. Bet kilus triukšmui, kai pradingėlių pradėjo ieškoti sraigtasparnis, neliko nieko kito kaip inscenizuoti nužudymą:
„Rusijoje kas mėnesį dingsta po porą šimtų žmonių. Dažniausia sveiki, jauni. Veikia gerai organizuota tarptautinė prekybos organais mafija. Ir mūsų apylinkėse sistemingai dingsta jauni žmonės. Prieš ketverius metus mistiškai dingo į daržą lapų palaužyti išėjęs dvidešimtmetis vaikinas ir neatsiranda iki šiol. Prieš pustrečių metų dingo jauna Kolainiuose gyvenusi mergina, išėjusi pasivaikščioti po gyvenvietę su drauge. Draugė grįžo. O tos merginos motina nesulaukia iki šiol.“
Neoficialiomis žiniomis, pastarosiomis dienomis tyrėjai Pakruojo rajone ieškojo Nerijaus, kurio žinutė buvo rasta Almos Jonaitienės telefone. Anksčiau šis vyras yra gyvenęs Kražių seniūnijoje.
Regina Musneckienė
"Šiaulių kraštas"
