Nesikreipiant dėl šios būklės į gydytojus urologus, liga linkusi ne tik progresuoti, bet ir komplikuotis. O ką jau kalbėti apie sutrikusį gyvenimo ritmą, miego kokybės praradimą ir bėdas lytiniame gyvenime. Dėl nemalonių šlapinimosi sutrikimų vyras gali ne tik patirti labai didelių nepatogumų, bet ir iš tiesų stipriai išgyventi, vengti viešumos. Pakalbėkime apie gerybinės prostatos hiperplazijos ištyrimą ir populiariausias gydymo strategijas.
Ligos diagnozavimas
Gerybinė prostatos hiperplazija gali būti diagnozuojama tik apsilankius pas sveikatos priežiūros specialistą. Tad jei neramina atsiradę šlapinimosi sutrikimai, geriau nelaukti ir tiksliai nusakyti jam visus simptomus – tai labai svarbu gerybinės prostatos hiperplazijos diagnozavimui. Simptomų sunkumas nustatomas pagal „Tarptautinę prostatos simptomų skalę, sutrumpintai TPSS“, kur surinktų balų reikšmė turi tokius įvertinimus:
· 0 balų – šlapinimosi sutrikimo nėra;
· 1–7 balai – lengvas šlapinimosi sutrikimas;
· 8–18 balų – vidutinis šlapinimosi sutrikimas;
· 19–35 – sunkus šlapinimosi sutrikimas.
Pacientui užduodami tam tikri klausimai, pavyzdžiui: „Kiek kartų pastarąjį mėnesį jutote, kad baigus šlapintis Jūsų šlapimo pūslė nebuvo visiškai tuščia?“ ir pažymimas tinkamiausias atsakymas – kuo dažniau pasireiškia tam tikri simptomai, tuo daugiau balų surenkama ir tuo sunkesni šlapinimosi sutrikimai įtariami. Ši skalė ligos diagnostikoje ir gydyme labai svarbi, nes ji padeda lengviau pasirinkti gydymo metodiką. Beje, skalė naudojama ir vėliau, kai jau vertinamas parinktos gydymo taktikos efektyvumas.
Gydytojas taip pat atlieka digitalinį tyrimą, kurio metu per tiesiąją žarną pirštais įvertinamas prostatos dydis, konsistencija, tolygumo pakitimai (pavyzdžiui, sukietėjimai), paslankumas, galimas skausmingumas bei kiti pokyčiai, pavyzdžiui, mazgeliai. Gydytojas apčiuopia ir pilvą, įvertina šlapimo pūslės pakitimus. Be to, skiriamas bendri šlapimo ir kraujo tyrimai, įvertinama inkstų funkcija, nustatoma prostatos specifinio antigeno (PSA) reikšmė (piktybinio tipo diagnozėms atmesti arba patvirtinti – tai reiškia, kad gali būti skiriama ir papildomų tyrimų, reikalingų galutinai įsitikinti dėl paciento sveikatos būklės).
Populiariausios gydymo taktikos
Jei gerybinės prostatos hiperplazijos simptomai pagal TPSS labai lengvi ir nestebima jokių komplikacijų, tuomet gali būti pasirenkama taip vadinama laukimo taktika. Patariama koreguoti gyvenimo būdą – riboti skysčių vartojimą, sveikiau maitintis, daugiau judėti, vengti vidurių užkietėjimo, atsisakyti arba apriboti žalingus įpročius. Labai svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją urologą, nes liga, kaip teigiama, progresuoti nesustoja, o kai kuriems ji vystosi itin greitai ir būklė pablogėti gali visai netikėtai.
Fitoterapija taikoma tuomet, kai simptomai nesunkūs ir siekiama juos sušvelninti, kad pagerėtų gyvenimo kokybė (arba augaliniai preparatai skiriami papildomai deriniuose su cheminės kilmės vaistiniais preparatais). Itin rekomenduojamas sabalpalmių (Serenoae repens) vaisių tirštasis ekstraktas. Šio ekstrakto savo sudėtyje turi Prostamol uno. Pakanka vos vienos kapsulės per dieną, tačiau šį augalinį preparatą reikėtų vartoti bent 3, dar geriau – 6 mėnesius ir tai daryti reguliariai (būtina laikytis gydytojo nurodymų). Prostamol Uno yra tradicinis augalinis vaistas, kurio indikacijos pagrįstos tik ilgalaikiu vartojimu, skirtas palengvinti gerybinės prostatos hiperplazijos simptomus, tokius kaip šlapimo ištekėjimo pradžios vėlavimas, ilgiau trunkantis ir nutrūkstantis šlapinimasis, silpna šlapimo srovė, dažnas šlapinimasis (ypač nakties metu), gydytojui paneigus sunkias būkles.
Jei simptomų sunkumas įvertinamas kaip vidutinis ar sunkus, tuomet gali būti skiriami ir vaistiniai preparatai arba netgi jų deriniai. Patys populiariausi yra alfa adrenoblokatoriai. Jie veikia atpalaiduodami tam tirus raumenis, todėl palengvėja šlapinimasis. Šios vaistinės medžiagos gali būti vartojamos vienos arba derinamos su 5 alfa reduktazės inhibitoriais – dėl gydymo metodų taikymo sprendžia gydytojas, įvertinęs apatinių šlapimo takų simptomų sunkumą, komplikacijų riziką, naudos ir žalos santykį konkrečiam pacientui. Jei medikamentinis gydymas neefektyvus arba išsivysto tam tikros komplikacijos, tuomet gali prireikti ir chirurginio gydymo.
Dėl tinkamiausio ligos gydymo ir bet kokių vaistų vartojimo būtina pasitarti su savo gydytoju. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
