Tai nutiko dr. Gregory‘iui Holtui iš Majamio Jacksono memorialinės ligoninės. Žurnale „The New England Journal of Medicine“ jis paaiškino, kaip jo komanda elgėsi tokioje situacijoje, ir atskleidė etinių dilemų gausą ir sumišimą, kurį sukelia žmogaus pasirinktas kūno menas.
Įstrigę šioje keblioje situacijoje, jie kreipėsi į etikos ekspertus. Jų nuomone yra: „Protinga manyti, kad tatuiruote yra išreiškiamas nuoširdus žmogaus noras.“ Laimei, situacija buvo greitai išspręsta, kai medikai gavo oficialaus „Negaivinti po klinikinės mirties“ orderio kopiją, kurį vyras buvo pateikęs Floridos sveikatos departamentui.
Atsižvelgus į jo norus, vyras tą patį vakarą mirė.
Tai patyrę daktarai tikino, kad tokios tatuiruotės dažnai pastato medikus į nepatogią situaciją, tačiau kartu jie pabrėžia, kad šis atvejo aprašymas: „Nei remia, nei prieštarauja tatuiruotėms, kuriuose yra išreiškiami tokie norai.“ Tiesa, gydytojai teigia, kad jeigu pacientas tikrai to nori, yra daug efektyviau tiesiog pasirašyti atitinkamus dokumentus.
„Šio paciento išsitatuiruotas prašymas jo negaivinti sukėlė daugiau painiavos nei aiškumo, ypač atsižvelgiant į kilusi susirūpinimą dėl tokio prašymo teisėtumo ir galimai nepagrįsto įsitikinimo, kad tatuiruotės dažnai simbolizuoja neprotingus sprendimus, priimtus asmeniui esant neblaiviam“, – paaiškino dr. G. Holtas.
Jų sprendimas nevykdyti tatuiruotės nurodymų, kol nebus gauta daugiau duomenų, buvo pagrįstas. 2012 m. „Journal of General Internal Medicine“ pranešė, kad gydytojų komanda susidūrė su panašiu atveju.
Atlikus fizinę apžiūrą, ant vyro krūtinės buvo rasta „Negaivinti“ tatuiruotė. Šiuo atveju gydytojai nusprendė nepaisyti tatuiruotės ir žmogų gaivinti. Toks sprendimas, pasirodo, buvo teisingas, nes šią tatuiruotę vaikinas pasidarė po pralaimėtų lažybų, žaidžiant pokerį su draugais.
