Šiandien, gegužės 8 dieną, Seimo plenariniame posėdyje ministras pirmininkas Andrius Kubilius pristato parlamentui metinę vyriausybės veiklos ataskaitą.
A. Kubiliaus manymu, yra keturios pagrindinės problemos, kurias Vyriausybė sprendė ir kurias reikėtų ir toliau spręsti – tai ekonomikos ir finansų politikos tvarumas, energetinė ir infrastruktūrinė integracija bei modernios Lietuvos kūrimas.
Jo teigimu, praeiti metai buvo pakankamai netolygūs ,,jeigu pirmasis metų pusmetis leido mums matyti spartų ekonomikos atsigavimą, tai nuo metų vidurio Graikijos drama smogė lūkesčiams ir verslui. Jis priminė ir ,,Snoro“ žlugimo problemas.
Todėl esą 2012 m biudžete teko smarkiai mažinti išlaidas.
„Praeitus metus baigėme su beveik 6 proc. augimu, deficitą nuo beveik 10 proc. 2009 metais sumažinome iki 5,5 proc. <...> galime matyti perspektyvą kaip artėjame prie Mastrichto slenksčio“, - sakė jis, nors pripažino, kad išliko nedarbo problema.
Anot jo, su krize susitvarkyta visai neblogai. ,,Ir neturėtume galvoti, kaip atsisakyti pasiteisinusios finansų tvarkymo politikos, (...) neturėtume galvoti, kad atsiranda kokia nors alternatyva. Lietuvai taupymas leido grįžti prie augimo. Augimas priklauso ne tik nuo to kaip mes tvarkysimės, bet ir kaip tvarkysis Europa. Europa dar pilnai nepasveiko“, - tikino jis.
Jis kritikavo kai kurių partijų programines nuostatas mažinti mokesčius tuo pačiu metu didinant atlyginimus. ,,Lietuva turi vienintelę galimybę – tai stabili patikima drausminga finansų politiką, ką darėme pastaruosius keletą metų“, - tvirtino jis.
Jo manymu, ekvilibristika su mokesčių lengvatomis, yra tik žalingi ir pavojingi ir net priešrinkiminės kalbos apie tai esą yra žalingos.
Pasak A. Kubiliaus, ES pasuko tuo keliu, kuriuo nuo 2008 metų pabaigos ėjo Baltijos valstybės – tai finansinės drausmės kelias. Europos didesnė konsolidacija svarbi dėl kelių pagrindinių priežasčių . Tik konsoliduota ir finansiškai drausminga Europa gali įveikti krizę, o tai esą svarbu ir Lietuvos finansams.
,,Negalėdama globaliai konkuruoti Europa kris vis į gilesnę krizę ir nuo to kentėsime mes visi. <...> Nesukūrę savo energetikos neturėsime valstybės ateities“, - teigė jis. Pasak jo, pagrindinės Lietuvos infrastruktūros - energetika, keliai, geležinkeliai dar yra menkai integruoti į Europos sistemas.
Jis pabrėžė, kad uždarius IAE, mūsų priklausomybė nuo Rusijos dar labiau padidėjo. Todėl esą turime sukurti savo energetinę sistemą, ir tam buvo skirta ypatingai daug dėmesio.
,,Tai, kad per kelerius pastaruosius metus pajudėjo energetiniai projektai, pasiekta ne tik mūsų pastangų dėka, bet ir dėka to, kad matome vis labiau konsoliduotą Europos energetinę politiką“. Jo teigimu, šių projektų realizavimas, kuris truks artimiausią dešimtmetį, „negali būti priešpastatytas mūsų pastangoms plėtoti atsinaujinančius energetikos projektus“.
Premjeras teigė, kad ,,svarbiausi strateginiai projektai realizuojami dėka to, kad ES matome vis daugiau konsolidacijos“. Jo teigimu, stiprinant vidinę Europos konsolidaciją stebima kaip mažinamas konsoliduotas ES biudžetas.
,,Būtų klaida Europai pasiklysti kryžkelėje <...> dėl krizės iššūkių mažinti ES biudžetą“.
Jis atkreipė dėmesį, kad regiono, esančio tarp ES ir Rusijos artėjimas prie ES, būtų ir parama Rusijai, ,,vis dar sudėtingai ieškančiai kelio įveikti postimperinius sindromus <...> mūsų užduotis išlieka ta pati – matyti ilgalaikę perspektyvą, <...> nes ateis metas, kai savo patrauklumo galią bandys realizuoti kiti dideli kaimynai“.
Jo teigimu, šalia sutvarkytų finansų, sutvarkytos energetikos infrastruktūros, reikia neužmiršti, kad pasaulis keičiasi ir jame laimi tie kurie jos nebijo, ją pažįsta ir savimi pasitiki.
Jis pripažino, kad ne visas bėdas ir problemas pavyksta sėkmingai išspręsti, galima netikėti Lietuvos ateitimi, ,,tačiau galima ir tikėti, kad visas šias problemas mes patys išspręsime. <...> mes turime nuosekliai eiti labi aiškiu keliu - turime eiti keliu, kuriame matome tokios modernios Lietuvos ateitį.
Jis minėjo energetikos projektus, diskusijas dėl tvarios ilgalaikės finansų politikos - tai esą dalykai, kuriais mes prisidedame prie ateities kūrimo.
,,Tęsti tai kas pasiteisino, susitvarkyti su pamatiniais dalykais, kuriančiais ilgalaikę ateitį ir nepamiršti modernios valstybės kūrimo, kuri leistų visiems piliečiams pasitikėti savo šalimi, ją mylėti ir kurti“.
Penkioliktosios vyriausybės 2011 metų veiklos ataskaitoje pristatomi pagrindiniai A. Kubiliaus vadovaujamo ministrų kabineto trejų metų veiklos rezultatai svarbiausiose veiklos srityse, pateikiama vyriausybės programos įgyvendinimo 2011 metais rezultatų apžvalga.
Atsakė į opozicijos klausimus
Algirdas Butkevičius teiravosi, kodėl jau beveik 4 metus nedidinama minimali mėnesinė alga (MMA).
„Jūs labai gerai žinote, kad ekonomikos atsigavimas Lietuvoje vienas iš sparčiausių tarp ES valstybių atėjo po labai gilios krizės <...> išlaidavimas yra ne tas kelias, kuriuo galėtume eiti, o dėl MMA mes trišalėje taryboje toliau tęsiame diskusijas“.
A.Butkevičius oponavo, kad MMA didinimas nėra išlaidavimas.
Taip pat jis teiravosi, kada bus pateikti VAE ir suskystintų dujų terminalo projektai.
A. Kubilius aiškino, kad rytoj vyriausybė tikisi patvirtinti visus projektus, taip pat ir Koncesijos sutartį bei verslo planą ir kitą savaitę seimas jau galėsiąs svarstyti.
Irena Šiaulienė teigė iš ataskaitos negalinti suprasti, kodėl žmonės nepatenkinti valdžia ir emigruoja. Ji minėjo, kad jauni žmonės renkasi emigraciją.
Premjero teigimu, prieš 22 metus iškovota laisvė, kad žmonės galėtų laisvai išreikšti savo nuomonę, yra ir viena iš migracijos pasekmių. “Žiūrėdami į ilgalaikę Lietuvos perspektyvą turime suvokti mūsų uždavinį dalyvauti globalioje konkurencijoje dėl kvalifikuotos darbo jėgos <...> praeitais metais daugiau nei 3 kartus daugiau piliečių sugrįžo iš emigracijos negu 2010 metai“, - sakė jis. Tai esą leidžia optimistiškai žvelgti į Lietuvos ateitį.
Andrius Mazuronis teigė, kad išklausė vyriausybės ateities viziją, tačiau priminė premjero pažadus – laimėti Euroviziją ir Europos krepšinio čempionatą. ,,Ar nebijote, kad jūsų vyriausybė į istoriją gali įeiti kaip netesėtų pažadų vyriausybė?, - klausė jis.
Į tai premjeras atsakė: ,,Opozicija yra kalta“.
V. Žiemelis pareiškė iš šio atsakymo sprendžiantis, kad premjeras nenusiteikęs rimtai atsakinėti į klausimus. Jis teiravosi apie renovaciją ir skolinimosi politiką.
,,Manyčiau, kad tuo metu sprendimas labai neramioms aplinkybėms, esant ir kaimynams latviams sudėtingoje situacijoje ... mūsų gebėjimas išlaikyti savo finansų stabilumą turėjo pridėtinės vertės. Skolinomės brangiau, bet bendras rezultatas yra tai, ką norėjome pasiekti“.
Dėkingumas opozicijai
Premjeras pareiškė esąs dėkingas ir kritiškai nusiteikusiai opozicijai, tačiau atkreipė dėmesį, jog reikia ,,sąmoningai vengti tokių dalykų, kurie išbarstytų tai, ką pasiekėme. Reikėtų prieš rinkimus gal ir pasimokant iš kitų šalių, vengti tokių kalbų ir pažadų, kurie galėtų įnešti nepasitikėjimo, kad mes ir toliau laikysimės tvarios finansų politikos“.
Kęstutis Glaveckas teigė, kad dabar svarbiausia yra augimo stabilumas. Jis teiravosi, kuo Lietuvoje galima būtų remtis pereinant į augimą ir likviduojant bedarbystę. Atsakydamas jam premjeras teigė, kad ,,mūsų ligšiolinė politika, kad sugebant įgyvendinti kartais ir labai skausmingą taupymą, grįžta ir ekonomikos augimas. ... be taupymo, be finansų susitvarkymo neturės ir Europa augimo“. Anot jo, viskas, kas buvo daroma, ir turi leisti verslui augti. O artimiausiu metu pasiekti, kad ,,mūsų energetika būtų konkurencinga, kad kitos sritys būtų integruotos į Europą', ir tai esą garantuos stabilų augimą.
Seimo narys Julius Veselka teiravosi, kiek pasiskolinta pinigų, kokia palūkanų norma ir kiek dėl to padidėjo infliacija.
I.Šimonytė aiškino, kad skolinamasi deficitui finansuoti ir senoms skoloms refinansuoti. ,,Infliacijos, kurią skatintų paklausa, Lietuvoje nėra“, - teigė ji ir aiškino, kad infliacija yra nulemta maisto produktų ir energijos kainų, o skolos kaina nuosekliai mažėja.
A.Kubiliaus teigimu, ir VAE, ir suskystintų dujų terminalo, ir kiti energetiniai projektai yra pradėti ankstesnių vyriausybių, ir jis tikįs, kad ir kitos partijos laikysis jų tęstinumo politikos.
„Nemąstančio ir aklo“ pokalbis
Seimo narys Egidijus Klumbys diskusiją apibūdino taip: vyksta ,,mąstančio ir matančio pokalbį su nemąstančiu ir aklu“. ,,Ir todėl aš nenoriu užduoti klausimo nenorėdamas demonstruoti premjero neįgalumo“, - pareiškė jis diskusijoje.
Paklaustas apie tai, kaip bus atkuriamos sumažintos pensijos, premjeras aiškino, kad kaip tik nuo 2012 metų sumažintos pensijos buvo atstatytos. Jis teigė, kad vyriausybė yra patvirtinusi koncepciją, kaip bus kompensuojama už sumažintas pensijas, bet ,,negali būti tokia kompensavimo tvarka, kuri vėl išbalansuotų parametrus“, todėl kompensavimas esą priklausys nuo to, kaip augs viešieji finansai.
D.Jankauskas priminė, kad 2012 metais bus baigti išmokėti senieji įsiskolinimai.
Seimo narė Agnė Zuokienė aplinkos ministro teiravosi, kodėl fiasko patyrė daugiabučių renovavimo programa. ,,Akivaizdu, kad programa nevyksta, ką reikėtų keisti ir kodėl tokie rezultatai?“, - klausė ji.
Ministro G. Kazlausko teigimu, pakoregavus programą ,,tokio rezultato ir nereikia, kad kasmet po 2 tūkstančius būtų renovuota“.
Parlamentaras Mindaugas Bastys premjerui priminė pažadus, duotus kuriant Energetikos ministeriją nebus didinamas valstybės tarnautojų būrys.
Tačiau sukdamas į šalį nuo klausimo, A.Kubilius pareiškė, kad Energetikos ministerija yra viena iš mažesnių, todėl ,,matykime darbus“.
Į Kęstučio Masiulio klausimą, ar Lietuva bus pasirengusi 2014 metais įsivesti eurą ir ar verta tai daryti, A.Kubilius atsakė, kad atitikti Mastrichto kriterijams verta.
,,Mastrichto kriterijai –tai tvarkinga, stabili drausminga finansų politika“. Jis taip pat sakė, kad euro įvedimas - ,,tai strateginis mūsų prioritetas, klausimas kada – ar šių metų pabaigoje, ar kitais yra techninis“. Jis pridūrė, kad gal iki to laiko ,,euras bus geresnėje formoje“. Finansų ministrė I.Šimonytė pridūrė, jog stoti į euro zoną verta.
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Seimo tribūnoje pasirodęs ministras pirmininkas akcentuoja pasiekimus ekonomikoje ir politikoje bei skiria nemažai dėmesio energetikai ir energetinei Lietuvos nepriklausomybei. Taip pat visus valstybėje vykstančius procesus jis siejo su Europos Sąjunga.
Akcentuojami nuveikti darbai tokiose srityse kaip ekonomika, energetika, transporto sistema, transeuropiniai projektai, kova su „šešėliu“ ir kontrabanda, socialinė apsauga, sveikatos apsauga, švietimas.
Vyriausybės atstovų nuomone, per trejus metus buvo užtikrintas viešųjų finansų stabilumas, konsoliduoti finansai ir įgyvendintos ekonomikos skatinimo priemonės, taip pat nemažas Vyriausybės indėlis į Visagino atominės elektrinės projekto įgyvendinimą, sparčiai vykdytus suskystintų gamtinių dujų termino statybos darbus, sklandaus elektros energijos sektoriaus veiklos užtikrinimą bei spartų Europos Sąjungos trečiosios energetikos plėtros įgyvendinimą.
Tarp kitų Vyriausybės nuopelnų - transporto sistemos tarptautinis konkurencingumas ir transporto infrastruktūros modernizavimas, sėkmingai vykdomi transeuropiniai projektai, gerinamos verslo sąlygos, mažinamas nedarbas, palengvinta mokestinė ir administracinė verslo našta, sudarytos geresnės verslo pradžios galimybės, skatintas jaunimo užimtumas.
Kovoje su „šėšėliu“ ir kontrabanda buvo suaktyvintos teisėsaugos institucijų pastangos užkardyti sunkius nusikaltimus, sugriežtintos bausmės už korupcinius nusikaltimus
Svarbu paminėti ir tai, kad Vyriausybė pertvarkė pensijų sistemą, įvykdė “Sodros" institucinę reformą, įgyvendino svarbius sveikatos apsaugos sistemos pertvarkos darbus, padidino ugdymo paslaugų prieinamumą ir pagerino jų kokybę, bei pertvarkė aukštojo mokslo sistemą.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Premjeras vyriausybės atskaitoje apžvelgs, su kokiais ekonominiais iššūkiais savo veiklos pradžioje susidūrė jo vadovaujamas ministrų kabinetas, kokius sprendimus ir kodėl reikėjo daryti siekiant stabilizuoti viešuosius finansus bei kitus krizės ištiktus ūkio sektorius.
Manoma, kad penkioliktosios vyriausybės ataskaitoje nemažai dėmesio bus skiriama energetiniams projektams, kurie turėtų sukurti sąlygas užtikrinti energetinę Lietuvos nepriklausomybę, taip pat bus kalbama apie verslo sąlygas Lietuvoje, investicijas ir inovacijas, ,,šešėlinę ekonomiką“, korupcijos prevenciją bei bandymus stabilizuoti šalies finansų sektorių.
Tikėtina, kad ataskaitoje bus kalbama apie teisėsaugos sistemos problemas ir šios sistemos pertvarką, permainas administracinėje Lietuvos sistemoje bei žemės reformos eigą. Vyriausybės veiklos ataskaitoje turėtų būti užsimenama apie ,,Sodros“ bei pensijų reformą, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemos pertvarką, nedarbo problemas ir darbo rinkos liberalizavimą ir kita.
Nors užsienio politika yra prezidentės prerogatyva, penkioliktosios vyriausybės ataskaitoje turėtų būti skirta dėmesio transatlantiniam bei Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimui, Europos Sąjungos ir Lietuvos santykiams su rytų kaimynais, dalyvavimui tarptautinėse taikos palaikymo misijose.
Seimui taip pat bus pristatyti 2012 metų prioritetai, Lietuvos ūkio konkurencingumo tendencijų bei nacionalinio saugumo būklės ir plėtros 2011 metais ataskaitos. Pristačius ataskaitą premjeras ir ministrai atsakys į Seimo narių klausimus.
Metinę veiklos ataskaitą, kurioje taip pat turi būti aptarti artimiausio laikotarpio vyriausybės veiklos prioritetai, ministrų kabinetas pagal Seimo statutą privalo pateikti kiekvienais metais.
Anksčiau buvo numatyta, kad vyriausybė ataskaitą Seimui pateiks balandžio 19 d., tačiau vėliau buvo nuspręsta jos pateikimą atidėti, kad galėtų dalyvauti visi ministrai.
