Pirmasis Vyriausybės ataskaitos aptarimo ėmėsi Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, pasigedęs joje aiškiai nustatytų Vyriausybės prioritetų ir tikslų, be to, jo nuomone, ataskaitoje minimi ne tik paskutiniųjų metų darbai, bet ir darbai, atlikti prieš 3,5 metų.
A. Butkevičius pasigedo emigracijos, nedarbo ir šilumos kainų augimo pažabojimo
„Vyriausybės ataskaitoje trūksta tam tikrų skaičių ir faktų, analizuojant tam tikras programas, kurios Seime buvo patvirtintos svarstant nacionalinį biudžetą. Daug kalbama apie viešųjų finansų suvaldymą, bet reikia nurodyti kaip buvo suvaldoma“, – tikino jis ir pabrėžė, kad valstybės skola užsienio bankams išaugo iki 45 mlrd. litų, minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) ketverius metus nesikeitė ir liko 800 litų, o realiai žmonių pajamos Lietuvoje sumažėjo, įvertinus infliaciją.
A. Butkevičius taip pat Vyriausybės ataskaitoje pasigedo kalbų apie emigraciją, nedarbą ir šilumos kainų augimo pažabojimą.
„Kas trukdė panaudoti Europos Sąjungos (ES) pinigus, pertvarkant šilumos ūkį tose Savivaldybėse, kur kainos yra didesnės nei vidutiniškai? Negaliu suprasti ir kito aspekto: kaip praėjusiais metais buvo sugebėta nepanaudoti 1,2 mlrd. litų infrastruktūros objektams skirtų pinigų?“ – stebėjosi jis.
Socialdemokratų lyderis pabrėžė, kad apie 1 mlrd. litų, panaudotų infrastruktūroje, sukuria apie 5000 darbo vietų, o per mokesčius į valstybės biudžetą sugrįžta apie 28–32 proc. Jo manymu, būtent efektyvus ES pinigų panaudojimas atsilieptų naujų darbo vietų sukūrimui ir emigracijos pažabojimui.
„Viską galima paversti tam tikrais rezultatais, žiūrint į perspektyvą“, – reziumavo jis.
V. P. Andriukaičiui trūko kalbų apie švietimą
Vytenis Povilas Andriukaitis pristatė Socialdemokratų komitetų atliktą Vyriausybės darbų analizę, kuri buvo paremta statistikos departamento duomenimis, ekspertų išvadomis, lyginimais su statistiniais ES duomenimis. Ši analizė parodė, kad ekonominė padėtis yra žemiau linijos, kuri demonstruotų kokį nors augimą.
V.P. Andriukaitis Vyriausybės ataskaitoje pasigedo kalbų apie švietimo ir mokslo padėtį Lietuvoje. Pasak jo, matomas mokyklų, vaikų skaičiaus mažėjimas, nes daugelis paliko Lietuvą su savo tėvais. Todėl, jo nuomone, svarbu akcentuoti ne tik demografines problemas, bet ir emigraciją.
V. Mazuronis abejojo, kad Lietuvoje gyventi pasidarė geriau
Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis iš Seimo tribūnos pareiškė, kad Vyriausybės veiklos ataskaitą reikia vertinti atsakant į vieną paprastą klausimą – ar per tuos metus Lietuvoje kam nors pasidarė geriau gyventi, ar atvirkščiai – prasčiau, ar pasiliko tas pats lygis?
Patį Vyriausybės ataskaitos dokumentą „tvarkietis“ pavadino savigyros traktatu, kuris parašytas pagal pačius geriausius (ypač sovietiniais laikais) tokių traktatų rašymo būdus ir formas.
„Jeigu gyvenimas Lietuvoje per tuos metus būtų taip kitęs, kaip surašyta ataskaitoje, Lietuvoje jau būtų arba rojus, arba netoli rojaus vartų visi stovėtume. Realiame gyvenime situacija yra visiškai kitokia“, – tikino jis.
V. Mazuronis akcentavo, kad nedarbo lygis Austrijoje tais metais siekė 4,2 proc., Vokietijoje – 5,7proc., o Lietuvoje – 14,3 proc. „Kur čia gerumas? Kur gera situacija?“ – retoriškai klausė jis.
Taip pat jis lygino ir tai, kad už MMA Lietuvoje galima įsigyti 183 litrus 95 benzino, o Airijoje – apie 700 litrų, o tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Liuksemburgas apskritai 10 kartų daugiau benzino. Todėl V. Mazuronį piktino, kad Vyriausybė svarstė, didinti MMA 50 litų, ar ne.
Opozicijos atstovas taip pat akcentavo, kad Kroatijoje, kuri nemažai kariavo, atsiskirdama nuo Jugoslavijos, MMA siekia 1319 litų, o vidutinė mėnesinė alga – 3700 litų.
„Vertinant pagal realią situaciją, jai (Vyriausybės ataskaitai – aut. past.) negalima nei pritarti, nei pasakyti, kad valstybė valdoma gerai“, – reziumavo „tvarkietis“.
V. Gapšys: Vyriausybė pamiršo tradicinį verslą
Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys pripažino, kad kiekvienai Vyriausybei tenka nemaži iššūkiai, o ši nėra išimtis. „Negaliu pasakyti, kad džiaugiuosi. Mes nepadėjome pamatų valstybės augimui, nesukūrėme pagrindo. Žiūrėjome į vieną sritį – finansų konsolidavimą. <...> Ekonomika turi augti, o Vyriausybė pamiršo tradicinį verslą, sukurti jam sąlygas, dėl to nukentėsime ne tik dabar, bet ir dešimtmečius į priekį“, – kalbėjo jis.
V. Gapšys pabrėžė, kad buvo pamiršta ir maisto pramone bei buvo prarastos galimybės konkuruoti su lenkiška produkcija. „Darbietis“ akcentavo ir tai, kad Latvija planuoja mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), o Lietuva išlaiko tuos pačius tarifus, todėl vietos gamintojai bus galutinai išstumti iš rinkos.
„Mes prarandame galimybę dirbti ir kurti darbo vietas. <...> Jei neatsigręš į ekonomiką, kuri kuria produktus, darbo vietas, kuri gali atgabenti valiutą į Lietuvą, kils problemų ir ateinančioms Vyriausybėms“, – konstatavo jis.
Pasak V. Gapšio, 1200 litų MMA būtų ne galimybė, o būtinybė dabartinėmis verslo sąlygomis.
Ž. Šilgalis: A. Kubilius kaip vadovas yra per „skystas“
Žilvino Šilgalio nuomone, Vyriausybės veiklos ataskaita – tai darbas dėl paukščiuko, tačiau visada gerai palyginti pažadus su darbais ir pažiūrėti, koks yra balansas. Seimo narys pristatė skaidres, kuriose atsispindėjo valdančiųjų pažadai ir buvo parodomi rodikliai, bylojantys apie tų pažadų nevykdymą.
„Turime premjerą, bet ne valstybės vadovą“, – tikino jis ir pabrėžė, kad A. Kubilius kaip vadovas yra per „skystas“.
A. Kubilius: kai girdime kritiką vardan kritikos, dėl to tenka apgailestauti
Po visų Seimo narių pasisakymų Vyriausybės veiklos ataskaitos atžvilgiu, į tribūna išėjo premjeras, kuris padėkojo už gerą diskusiją ir opozicijos kritiką, tačiau nepraleido progos įgelti opozicijai atgal.
„Manau, kad iš opozicijos kritikos galima matyti ir pačios opozicijos filosofiją ir kaip jie ruošiasi eiti į rinkimus. <...> Supratau, kad PVM dešrai išgelbėtų viską“, – ironizavo jis.
Premjeras bandė apeliuoti į tai, kad opozicija nesupranta paprasčiausių finansinių problemų ir jų priežasčių, o kritika šiuo atžvilgiu parodo opozicijos nepajėgumą pristatyti savo matymą.
A. Kubilius pasiūlė į Seimą pasikviesti ekspertus, kurie galėtų partijoms papasakoti, kad vyko pasaulyje per pastaruosius ketverius metus, ką reiškė euro zonos krizė ir Graikijos krizė.
„Raginčiau visas partijas, ypač opozicijos, rimtai pabandyti pristatyti savo matymus, filosofijas ir ką reikėtų Lietuvai daryti. <...> Kritika Vyriausybei yra smagi druska, bet būtų efektyvesnė ir skaudesnė, jei būtų objektyvi. O kai girdime kritiką vardan kritikos, dėl to tenka apgailestauti“, – teigė jis.
