„Mes pabandėme įvertinti pačią Vyriausybės programą. Mes padarėme Lietuvos valstiečių ir žaliųjų rinkimų programos analizę ir kartu palyginome su socialdemokratų programa. Rezultatai nuliūdino, kad 47 proc. tarp prieš rinkimus duotų pažadų ir pasirašytų to paties Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio, ir socialdemokratų skiriasi“, – antradienį per Seimo posėdį sakė opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis.
„Atsirado tokie žodžiai kaip „sieksime“, „tikėtina“, „galimai“, „planuosime“, „matysime“, „žiūrėsime“. Po to atsiranda žodis, kad palaukite du mėnesius, mes turėsime veiksmų planą. Norėčiau paklausti, kodėl skiriasi Vyriausybės programa tarp kalbamų žodžių“, – sakė jis.
Opozicinės Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis taip pat Vyriausybės programoje nerado prieš rinkimus duotų pažadų.
„Įdomiausias dalykas šiandien yra tai, kad kolega iš kitos frakcijos Ramūnas Karbauskis sako, kad visi pažadai, kurie buvo pasakyti prieš rinkimus, bus įgyvendinti. Kadangi jų nerandame Vyriausybės programoje, galvojame, gal yra alternatyvi Vyriausybės programa, kurioje yra tie pažadai sudėlioti. Jeigu ne, akivaizdu, kad matome skilimą ir didelį neaiškumą“, – kalbėjo konservatorius.
Jis tvirtino Vyriausybės programoje pasigendąs politinės lyderystės, aiškios krypties įvardijimo.
„Iš ministrų ir iš premjero šiandien tik girdime analizavimo poreikį ir svarstymo būtinybę. Tokiu atveju didelė dalis visuomenės liks be savo pageidautų pokyčių“, – sakė G.Landsbergis.
Pasak R.Žemaitaičio, visą savaitę „tvarkiečiai“ analizavo paskirtųjų ministrų kalbas ir lygino jas su Vyriausybės programa.
„Beveik visų ministrų nuomonės ir pozicijos skiriasi nuo programos. Kad ir sveikatos srityje. Praėjusią savaitę paskirtasis ministras Aurelijus Veryga dalyvavo Sveikatos reikalų komitete, jis kaip ministras mato labai daug problemų, tikslų, tačiau programoje to nėra“, – teigė R.Žemaitaitis.
Jis sakė programoje nerandąs daug svarbių dalykų. Anot jo, nekalbama apie valstybės remiamų pajamų didinimą, nors jis nekeistas nuo 1998 metų, nekalbama apie jūrų uosto vystymą, apie gydymo įstaigų prieinamumą žmonėms, finansavimo sveikatos apsaugai didinimą, apie žvyrkelių asfaltavimo programą, urėdijų mažinimą ir kt.
„Noriu palinkėti ministrams: laikykitės savo programos, ne Vyriausybės, laikykitės savo žodžių ir savo tikėjimo“, – ragino R.Žemaitaitis.
Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas savo ruožtu džiaugėsi, kad nemaža dalis rinkimų lozungų neatsidūrė Vyriausybės programoje.
„Pradėkime nuo pačios programos nekonkretumo. Kai kurie ministrai net pasigirdami sako, kad aš čia sąmoningai pats pridėjau ranką, kad neliktų konkrečių dalykų (...). Norėtųsi, kad būtent programoje atsirastų dalykai, kurie yra kaip Vyriausybės pažadas, kaip tikslas, kaip orientyras, į kurį mums reikia orientuotis“, – kalbėjo liberalas.
Jis atkreipė dėmesį, kad nemaža dalis Vyriausybės programoje pateiktų siūlymų reikalaus Konstitucijos pataisų, tačiau Seimo narys abejojo, ar valdančioji dauguma tam pasirengusi.
E.Gentvilui taip pat užkliuvo numatyti įvairūs draudimų griežtinimai.
„Norėčiau, kad būtų laisvės Lietuva, šiandien mes matome didėjančių, stiprėjančių draudimų Lietuvą“, – sakė jis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos vardu kalbėjęs Virginijus Sinkevičius į kritiką atsakė, kad konkretūs darbai bus nurodyti Vyriausybės programos priemonių plane, o oponentus ragino pirmiausia baiminantis stiprios profesionalų Vyriausybės.
„S.Skverneliui pavyko suformuoti išties profesionalią Vyriausybę. Aš suprantu oponentų kritiką, kadangi jei ši Vyriausybė dirbs sėkmingai, žmonės visuomet reikalaus profesionalų Vyriausybės. Politikams tai grėsmė, nebegalės užimti ministrų postų. Bet ar to šiandien reikia Lietuvai? Lietuvai reikia ryžtingų pokyčių“, – sakė V.Sinkevičius.
Reaguodama į opozicijos kritiką Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė ironizavo, kad valdžios neturinčios partijos žino, kaip valdyti.
„Tam ir demokratija, kad opozicinės frakcijos galėtų pareikšti nuomonę dėl teikiamos programos ir pagrindinis demokratijos trūkumas, kad valdžios neturinčios partijos žino, kaip valdyti. Kaip, beje, ir praradusios, turiu omenyje ir save iš dalies, bet turiu pasiteisinimą, kad vis dėlto šešioliktoji Vyriausybė paliko pakankamai tvarkingą Lietuvos būseną“, – sakė socialdemokratė.
Kreipdamasi į opozicinius konservatorius ji sakė: „Jūs visada buvote dideli ir galingi vizijose, bet praktiniuose veiksmuose kažkaip to vaidmens nepasiekdavote. Socialdemokratai niekada neskambėjo didele vizijų išmone, bet tvarkingu, atsakingu valstybės valdymu.“
Vyriausybės programa sulauks ne tik valdančiųjų, bet ir mažumai priklausančios, nors opozicija nepasiskelbusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų frakcijos balsų. Šios frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė sakė, kad dalis S.Skvernelio Vyriausybės programos sutampa su jų partijos – dėmesys šeimai, skurdo ir atskirties mažinimui.
„Vyriausybės programoje siekiama darnos tiek žmogaus individualiame, tiek valstybės, visuomenės ir ekonominės raidos lygmenyse, veiksmus, sprendimus ir siekius grindžiant krikščioniško humanizmo vertybėmis. Galbūt per mažai konkretikos, per mažai įvardinta konkrečių veiksmų ir darbų planų, bet mes tikimės, kad tai bus pateikiama su kiekvienų metų biudžetu ir matysime teigiamą įgyvendinimo tendenciją“, – sakė R.Tamašunienė.
„Šiandien Vyriausybės programą mes galėtume palyginti su receptu įsisenėjusioms ir chroniškoms ligoms, kurios diagnozuotos labai seniai, tačiau gydymo buvusi Vyriausybė neskyrė, o šios Vyriausybės programa suteikia viltį, kad tas receptas ir paskirtieji vaistai mūsų visuomenėje suveiks ir teigiamų pokyčių sulauksime“, – kalbėjo LLRA-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė.
Naujosios Vyriausybės programoje didelis dėmesys skiriamas socialiniams klausimams: visokeriopai paramai šeimai, įvaikinimo skatinimui, vaiko teisių apsaugai, kovai su smurtu, gimstamumo didinimui. Vyriausybė taip pat pasiryžusi mažinti alkoholio ir tabako prieinamumą, drausti reklamą, didinti atsakomybę už korupcinius nusikaltimus, mažinti valstybės įstaigų skaičių. Seimo rinkimų datą siūloma iš rudens perkelti į metų pradžią, įteisinti elektroninį balsavimą, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas perkelti į Kauną, neleisti parlamentarams eiti ministrų pareigų, siekti įteisinti dvigubą pilietybę.
