Vyriausybės strateginio planavimo komitetas vakar pritarė sveikatos draudimo sistemos pertvarkai, numatančiai, kad reikia įvesti nuo darbo užmokesčio skaičiuojamą sveikatos mokestį bei papildomą draudimą. Tačiau tam dar turi pritarti Seimas.
Premjero Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė, kuriai buvo pavesta reformuoti sveikatos apsaugos sistemą, darbų ėmėsi prieš pat palikdama postus, rašo „Respublika“.
Gyventojams bus aiškiau
„Šiandien mes, gyventojai, mokame gyventojų pajamų mokestį, kurio trečdalis, mums net nežinant, nueina į sveikatos draudimą. Todėl svarbu pasakyti, kad reikalinga viena sveikatos draudimo įmoka ir sumažintas pajamų mokestis, – gyventojams bus aiškiau. Jie žinos, už ką moka“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas.
Bendras mokestis, anot ministro, dėl to nesumažės, o darbdaviai papildomų išlaidų neturės.
„Strateginio planavimo komitetas nepriėmė konkretaus sprendimo, koks turi būti mokesčio tarifas – tai jau naujosios Vyriausybės funkcija. Kalbame apie 7-9 proc. mokesčio tarifą sveikatai, o gyventojų pajamų mokestis atitinkamai sudarytų 15-17 proc.“ – sakė G. Černiauskas. Likusios gyventojų pajamų mokesčio dalies panaudojimas nekistų.
Be to, neapmokestinamam pajamų dydžiui padidėjus nuo 320 iki 400 litų, apie 24 litai būtų skiriami papildomam privalomam sveikatos draudimui.
Per metus sukauptus 300 litų (24x12) būtų galima išnaudoti toms sveikatos sistemos sritims, kurios nėra kompensuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, pavyzdžiui, nekompensuojamiems vaistams arba stomatologo paslaugoms.
„Tam gali būti naudojamos įvairios formos. Pavyzdžiui, kortelės – kaip Skandinavijos šalyse. Šis draudimas netaikomas patiems turtingiausiems, kurie ir taip gali apsidrausti“, – sakė G. Kirkilas.
Reikia stabilumo
Nuo 2006 m. gyventojų pajamų mokestis mažėjo nuo 33 iki 24 procentų, todėl, G. Černiausko teigimu, mažėjo ir įmokos į privalomą sveikatos draudimo fondą.
„Priimant sprendimą dėl pajamų mokesčio mažinimo, apie sveikatą niekas negalvoja, nes jai tenka tik 30 proc. O ligoninės ir poliklinikos dėl to nukenčia“, – teigė ministras.
Ministro teigimu, svarbu žinoti, kiek lėšų bus skiriama sveikatos draudimui ne tik kitais metais, bet ir po dešimtmečio, mat būtent tiek užtrunka parengti mediką, kuris dėl prastų darbo sąlygų Lietuvoje pasirenka dirbti Airiją ar Švediją.
„Kai neturi pajamų, daug dalykų yra neaiškių. Nežinia nei kur investuoti, nei kiek reikia parengti medikų. Ilgalaikis stabilumas yra reikšmingas ir sveikatos apsauga yra viena iš tų sričių, kur reikia galvoti toli į priekį“, – sakė G. Černiauskas.
Anot ministro, ši reforma yra kiek pavėluota, tačiau labai gera, ir tikėtina, kad ji bus įgyvendinta, nes, G. Černiausko teigimu, jai pritaria ir būsimas premjeras Andrius Kubilius.
G. Kirkilo teigimu, Vyriausybė dirba nepertraukiamai, todėl ši parengta strategija bus naudinga ir konservatorių Vyriausybei. „Sveikatos apsaugos sistemos tobulinimo strategija išlieka. Mokesčių klausimas gali būti svarstomas iki metų pradžios, todėl ši nauja mokesčio atskyrimo sistema gali įsigalioti arba nuo 2009 m., arba nuo 2010 m. sausio 1 d.“, – teigė premjeras.
Agnė Vaitasiūtė
