2007 m. gegužės 17 d. Seime pradėta svarstyti LT Vyriausybės ataskaita. Tėvynės sąjungos frakcijos vardu kalbėjo Andrius Kubilius. Pateikiame A.Kubiliaus kalbą
Svarstydami Vyriausybės ataskaitą iš esmės svarstome tris dalykus: pirma, kas įvyko pernai, kaip klostėsi mūsų gyvenimas. Antra, svarstome Vyriausybės ataskaitą, kaip tam tikrą kūrinį. Ir trečia, svarstome pačią Vyriausybės veiklą.
Visų pirma, apie tai, kas įvyko pernai, aš čia daug nesiplėsiu. Ekonomika augo, nepaisant Vyriausybės pastangų, ir tai yra neblogai.
Antra: apie ataskaitą. Eilinį kartą galiu kritiškai pasakyti, kad šis žanras, – taip jau Lietuvoje susiklostė, kad niekas iki šiol nesikeičia, – atspindi, ką veikia Vyriausybės biurokratai, o ne tai, ką veikia pati Vyriausybė. Kad kažką veikia, tai aišku, bet nei ko siekia, nei ką pasiekė, visiškai neaišku. Iš ataskaitos akivaizdu tik viena, kad Vyriausybės biurokratai eilinį kartą įrodo, kad yra stipresni už Vyriausybės politikus. Taip pat akivaizdu, kad Lietuva po įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO gyvena ir be aiškios naujos ilgalaikės darbotvarkės, ir be telkiančios lyderystės tokiai naujai darbotvarkei. Vėlgi iš tos pačios ataskaitos akivaizdu, kad ir ši Vyriausybė šio vakuumo, deja, neužpildo.
Baigdamas dėl Vyriausybės ataskaitos kaip žanro iš tikrųjų aš norėčiau pasiūlyti ir Seimui, ir Vyriausybei nedelsiant imtis veiksmų ir pagaliau pasiekti, kad Vyriausybės ataskaitos žanras ateityje pasikeistų, jeigu reikia, keičiant ir Vyriausybės įstatymą ir detalizuojant nuostatas dėl to, ką turi atspindėti Vyriausybės ataskaita, nes svarstyti tai, kas dabar parašyta, aš nematau didelės prasmės.
Trečias dalykas. Svarstant trečią klausimą, tai yra, ne ataskaitą kaip dokumentą, o pačią Vyriausybės veiklą, čia, be abejo, mums, Tėvynės sąjungai, iškilo esminis klausimas ir jis yra paprastas – ar vertėjo remti G.Kirkilo vyriausybę? Čia atsakymas nėra toks paprastas ir akivaizdus. Noriu priminti, kad buvo kelios priežastys, kodėl mes apsisprendėme remti G.Kirkilo vyriausybę.
Buvo sutarimas mažinti valstybės užvaldymą, pirmiausia atsisakant vienos užvaldytos partijos dalyvavimo Vyriausybės veikloje.
Antra. Buvo pažadas ryžtingai kovoti su korupcija.
Trečia. Buvo sutarimas spręsti nacionalinės svarbos strateginės energetikos problemas.
Be abejo, buvo ir kitų sutarimų, pavyzdžiui, ir dėl šeimos politikos, ir dėl aukštojo mokslo reformos, bet dėl laiko stokos aš ties jais ilgiau nesustosiu.
Taigi dabar ateina metas įvertinti, kaip sekėsi tuos principinius sutarimus įgyvendinti.
Aiškiausia yra dėl energetikos. Čia galima konstatuoti, kad yra daromi reikšmingi sprendimai, galima dėl jų detalių diskutuoti, bet dėl Vyriausybės strateginės pozicijos didesnių priekaištų neturime. Galima būtų pajuokauti, kad būtų gerai, jog premjeras rastų galimybių, laiko ir sugebėjimų užsiimti ne vien tiktai energetika, bet ir kitais strategiškai svarbiais klausimais.
Dėl valstybės užvaldymo. Kaip jau minėjau, mūsų susitarimas leido Vyriausybei išsivaduoti iš vienos partijos, kurios ligtolinis dalyvavimas Vyriausybės veikloje kėlė labai didelių abejonių, – kiek Vyriausybė gali būti neužvaldyta neskaidrių pinigų, neskaidrių sandėrių. Keista klausyti, kai ši partija ir šiandien, iš šios tribūnos kalba apie menką kovą su korupcija. Tai, kad socialdemokratai savo noru anksčiau į Vyriausybę buvo pasikvietę partiją, kurios lyderis, buvęs ūkio ministras, dabar slepiasi Maskvoje, be abejo, yra didelė dėmė socialdemokratų istorijoje, bet tai, kad dabartinėje Vyriausybėje to nėra, yra gana nemažas laimėjimas. Iš tiesų, vienas iš Vyriausybės užvaldymo kanalų tokiu būdu buvo išjungtas. Tai gerai.
Negerai yra tai, kad per pastarąjį pusmetį paaiškėjo, jog premjeras ir Vyriausybė taip pat galimai nėra laisvi nuo įvairių kitų įtakų. Nenoriu ilgiau sustoti ties daug kartų kartotais dalykais dėl parlamentinio VSD tyrimo, bet iš tikrųjų tenka dar sykį pasakyti, kad mus stebino ir liūdino, kad per šį laiką premjero, kaip vieno iš valstybės vadovo, laikysena tikrai neleido mums įsitikinti, kad tokių įtakų ir tokių užvaldymų nėra. Tokia laikysena, kuri kai kuriems komentatoriams ir žurnalistams leidžia kalbėti apie „Dujotekanos“ vyriausybę, mano įsitikinimu, yra šios Vyriausybės viena iš didžiausių problemų. Aš dar sykį noriu pakartoti: nesinori matyti privatizuotos Vyriausybės. Todėl kai šiandien premjeras agituoja už naują atominę elektrinę, už naują nacionalinį energetikos holdingą, kurio kūrimui bus nacionalizuojami ir Vakarų tinklai, norisi kreiptis į premjerą, siūlant jam taip pat aktyviai pasirūpinti ir Vyriausybės nacionalizavimu. Lietuvai reikia Lietuvos valstybės Vyriausybės, o ne kokios nors „Dujotekanos“ vyriausybės, nes privatizuota Vyriausybė jokios Rusijos sulaikymo strategijos nesugebės niekada įgyvendinti.
Todėl kai kalbame apie trečią, strategiškai svarbų dalyką – apie kovą su korupcija, turime labai aiškiai konstatuoti, kad čia didesnės pažangos iš tikrųjų nepavyko pasiekti. Vyriausybė ir premjeras nesugebėjo būti šioje kovoje tikrais lyderiais, nes taip ir nesugebėjo parodyti, kad tikrai yra laisvi, kad tikrai nėra privatizuoti. Net ir ataskaitos dalis apie nacionalinio saugumo būklę tai akivaizdžiai parodo. Nedrįstame kalbėti apie akivaizdžius dalykus, kuriuos atskleidė parlamentinis tyrimas. Čia turiu pasakyti, kad iš tikrųjų gaila, kad socialdemokratai yra taip toli nutolę nuo Dievo, kad yra užmiršę ir Šventojo Rašto teisingus žodžius: „Ir tiesa padarys jus laisvus“.
Štai dėl tokių aplinkybių mes ir pasiūlėme savo rezoliucijos variantą, kuriame siūlome nesikoncentruoti į tokį primityvų dalyką: pritarsime ar nepritarsime Vyriausybės ataskaitai. Mūsų įsitikinimu, ne tai yra svarbiausia. Jeigu kas nori spręsti politines problemas, jeigu kas nors nori pareikšti nepasitikėjimą šia Vyriausybe, turi daryti tiesiogiai – per interpeliaciją ir kitus mechanizmus.
Svarbiausiu dalyku mes laikome strateginių projektų realizavimą. Gaila, kad tai tenka daryti su Vyriausybe, kuri nesugeba įrodyti, kad yra tikrai laisva. Todėl klausimas, kurį privaloma klausti ir realizuojant energetinius projektus, ar patikės visuomenė, kad energetiniai projektai yra skaidrūs, kai yra abejonių dėl Vyriausybės skaidrumo? Belieka tikėtis, kad išsprendus ir realizavus svarbiausius energetinius reikalus, ir Vyriausybė taps laisvesnė. Tokia yra šios dienos realybė.
