Jei Ministrų kabinetas pritars Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtam projektui, šiems pirkimams nebūtų taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos.
KAM teigimu, taikyti šią išimtį leidžia sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nurodytos aplinkybės, kad kiekviena valstybė narė gali imtis priemonių, kurias mano esant būtinas apsaugoti gyvybiniams savo saugumo interesams, susijusiems su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba ar prekyba.
„Šitas Vyriausybės sprendimas uždega žalią šviesą procedūriškai judėti į didįjį mūsų pėstininkų kovos mašinų pirkimą“, – BNS sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Spalį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą, kad Lietuva pirks švediškų vikšrinių pėstininkų kovos mašinų CV90. Planuojama įsigyti apie 100 mašinų, jos bus priskirtos dviem batalionams.
„Sprendimas susijęs su tuo, kad vyks derybos ir mums svarbus pramoninis bendradarbiavimas, kad Lietuvos verslas įsitrauktų į visą procesą, kad bent dalis pinigų liktų Lietuvoje“, – kalbėjo ministras.
L. Kasčiūnas teigė, kad sutartis dėl kovos mašinų su gamintoju galėtų būti pasirašyta antroje kitų metų pusėje.
Vikšrinės mašinos CV90 numatytos antrajame įsigijimų etape.
Lietuva pirmajame etape įsigijo ratinių pėstininkų kovos mašinų „Boxer“, kurios sukonstruotos pagal Lietuvos kariuomenės poreikius ir šalyje vadinamos „Vilkais“.
Lietuvos kariuomenei jau yra perduotos anksčiau įsigytos 89 pėstininkų kovos mašinos, dėl dar 27 papildomų „Boxer“ mašinų spalį pasirašyta nauja sutartis su Vokietijos gamintojais.
