„Siūloma iš esmės pritarti įstatymo projekto siekiui, tačiau pasiūlyti Seimui jo nesvarstyti. (...) Vyriausybė vykdys konsultavimąsi su visuomene teisinio reguliavimo pasiūlymams parengti ir Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo bus siūloma reglamentuoti formaliojo profesinio mokymo programų mokomąją kalbą, pateiks Seimui svarstyti 2025 m. rudens sesijoje“, – teigiama nutarimo projekte.
Be to, Ministrų kabineto vertinimu, V. Targamadės siūlymas neatitinka teisinio reguliavimo reikalavimų.
„Atsižvelgiant į tai, kad neformalusis profesinis mokymas orientuotas į platesnį asmenų ratą, įskaitant ir tuos, kurie gali siekti įgyti tam tikrų įgūdžių tik savišvietos tikslais, neketindami integruotis į darbo rinką, mokymo kalbai, kai mokymas vykdomas pagal neformaliojo profesinio mokymo programas, ribojimas neturėtų būti taikomas“, – dėstoma Vyriausybės išvadoje.
V. Targamadzė šį siūlymą registravo dar praėjusių metų liepą. Tuomet Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė siūlė, kad pokyčiai įsigaliotų nuo praėjusio spalio. Visgi, Seimas dėl tokio pasiūlymo nusprendė paprašyti Vyriausybės išvados.
Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių. Dėstymas kita kalba galimas tais atvejais, kai studijų programos turinys siejamas su kita kalba, paskaitas skaito užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai. Dėstymas kita kalba taip pat galimas, jei to reikia dėl studijų tarptautinių mainų.
