Šiandien vyriausybės vadovas su darbdavių atstovais aptarė galimybes dėl Nacionalinio susitarimo.
Darbo pietų metu Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius susitiko su Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentu Bronislovu Lubiu, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos vadovu Rimantu Stankevičiumi ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generaliniu direktoriumi Danu Arlausku. Susitikime dalyvavo finansų ministrė Ingrida Šimonytė, ūkio ministras Dainius Kreivys ir Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis. Susitikimo metu buvo aptarti siūlymai Nacionaliniam susitarimui, kurio pasirašymas planuojamas artimiausiu metu.
Nacionaliniu susitarimu Vyriausybė, profesinės sąjungos ir darbdavių asociacijos turėtų susitarti dėl konkrečių veiksmų Lietuvai įveikiant sunkmetį ir dedant tvaraus ekonomikos vystimosi pagrindus tolimesnei ateičiai.
Darbdavių asociacijų vadovai iš principo pritarė susitarimo pasirašymui, pažymėdami, kad kitų Europos šalių pavyzdžiai liudija, jog tokie susitarimai, socialinių partnerių pasiekti kompromisai užtikrina ilgalaikį sėkmingą valstybės vystimąsi. Darbdavių atstovai išreiškė nuostatą, kad susitarime galėtų būti numatomas tik terminuotas kai kurių mokesčių didinimas, o atskiri mokesčiai galėtų būti ir mažinami.
Ministro Pirmininko kanclerio D. Matulionio teigimu, Vyriausybė apsvarstys ir suderins visus darbdavių, kaip ir profesinių sąjungų siūlymus. „Nacionalinis susitarimas turi tapti visų trijų šalių laimėjimu, o ne vienos pusės kitoms primesta nuomone, nes visus socialinius partnerius vienija tas pats – valstybės stabilumo ir tvaraus ekonomikos augimo – tikslas“, – sakė D. Matulionis, vadovaujantis Vyriausybės šaliai derybose dėl Nacionalinio susitarimo su socialiniais partneriais.
Ministro Pirmininko A. Kubiliaus nuomone, būsimasis Nacionalinis susitarimas labai svarbus Lietuvai, nes iki šiol šalyje nebuvo pasiekta tokių susitarimų, kuriuos socialiniai partneriai sudaro gindami savo narių interesus ir tuo pačiu suvokdami atsakomybę už visos valstybės sėkmę.
Nacionalinį susitarimą turėtų sudaryti dvi dalys, kuriose susitariama dėl konkrečių priemonių valstybės finansų stabilumo užtikrinimui ir dėl būtinų veiksmų verslo sąlygų gerinimui.
