Vyriausybė, siekdama kovoti su didėjančiomis kainomis, trečiadienį pritarė vidutinės trukmės laikotarpio infliacijos valdymo strategijai.
Kaip po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė finansų ministras Rimantas Šadžius, visiškai infliacijos išvengti nepavyks.
"Ji vienokia ar kitokia Lietuvoje bus, tai mūsų uždavinys turi būti dvejopas. Pirmas dalykas - kad ta infliacija neišeitų iš kontrolės, vadinasi, neįsisuktų pernelyg didelė, antras dalykas - mes turėtume mokėti gintis nuo infliacijos ir gynybos priemonės turėtų būti socialiai orientuotos", - teigė R.Šadžius.
Finansų ministro teigimu, vidutinės trukmės laikotarpio strategija skirta 3-5 metų laikotarpiui, pirmieji įstatymų projektai Seimą turėtų pasiekti pavasario sesijoje.
Lietuvos centrinio banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas po posėdžio žurnalistams sakė, kad infliacijos negalima pažaboti labai greitai, todėl nereikėtų tikėtis momentinio efekto.
Strategijoje numatoma mokestinėmis ir subsidijų reguliavimo priemonėmis stabilizuoti būsto kainas, užkirsti kelią nepagrįstam kainų, kurių nustatymui įtakos turi valstybė arba savivaldybės, didėjimui bei stiprinti konkurenciją, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
Pagal planą, ketinama peržiūrėti ir patikslinti reguliuojamų kainų metodikas, o stiprinant konkurenciją bus bandoma užkirsti kelią kainų didėjimui dėl nesąžiningos konkurencijos bei kartelinių susitarimų.
Lietuvoje suderinta vidutinė metinė infliacija lapkričio mėnesį siekė 5,5 proc., metinė infliacija - 7,9 proc., o mėnesio infliacija - 1,1 procento. Analitikai prognozuoja, kad kitų metų pradžioje metinė infliacija gali peržengti 10 proc. ribą.
Anot Vyriausybės, siekiant minimalizuoti infliacijos pasėkmes mažas pajamas gaunantiems gyventojams, didinama bazinė pensija bei draudžiamųjų pajamų dydis, taip pat valstybės remiamos pajamos bei įvairios socialinės išmokos.
Taip pat nuosekliai didinama minimali alga bei iš biudžeto finansuojamų darbuotojų, kuriuos labiausiai paveikia kainų didėjimas, darbo užmokestis.
