Ji patikslino, kad šis klausimas bus sprendžiamas viename iš pirmųjų Vyriausybės pasitarimų kitais metais. Tokį sprendimą Vyriausybė priimtų nacionaliniu lygiu, nelaukiant, kol Europos Parlamentas priims savo sprendimą dėl atitinkamos direktyvos. Raginamos Prancūzijos, vidaus reikalų ministrų atstovaujamos visos Europos Sąjungos šalys spaudžia Europos Parlamentą, kad šis pritartų ne tik duomenų apie oro transporto keleivius kaupimui, bet ir dalijimuisi. Tokią iniciatyvą palaiko ir Jungtinės Valstijos.
Tačiau ministro pirmininko atstovė spaudai sako, kad atskiros šalys, kaip ir Lietuva, jau sprendžia dėl informacijos apie keleivius kaupimo nacionaliniu lygiu. „Norint sustiprinti saugumą, tai yra viena iš priemonių“, - teigė E.Butkutė -Lazdauskienė.
Europos Parlamento nariai, turintys galutinai pritarti duomenų apie oro transporto keleivius keitimuisi, vis labiau remia šią idėją, nors daugelį metų blokavo ją nuogąstaudami dėl galimų asmens privatumo pažeidimų.
Vidaus reikalų ministrų ir Europos Parlamento požiūriai tebesiskiria dėl to, ar reikėtų panaudoti vadinamosios Keleivių duomenų įrašų (PNR) sistemos duomenis 28 šalių bendrijos ribose ir kaip ilgai reikėtų kaupti informaciją.
Lietuvos vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis anksčiau yra sakęs, kad Lietuva yra techniškai pasiruošusi nuo kitų metų pradėti labiau tikrinti oro transportu vykstančius asmenis tiek iš trečiųjų, tiek iš Šengeno erdvės šalių.
Sparčiau svarstyti PNR sistemos įvedimą Europos Sąjunga pradėjo po prieš pusantro mėnesio įvykusių ginkluotų išpuolių Prancūzijoje. Tai paskatino ir svarstymus dėl tokios sistemos įvedimo Lietuvoje.
Per virtinę atakų Paryžiuje lapkritį žuvo 129 žmonės ir sužeista daugiau kaip 350 asmenų.