Aprūpindama Pajūrį gamtinėmis dujomis, vyriausybė skelia eilinį antausį „Lietuvos dujoms“.
Energetikos ministerija 20 milijonų litų iš elektros perdavimo sistemos vystymo lėšų skirs Klaipėdos dujų skirstymo stoties statybai ir kitiems magistralinio dujotieko iš Jurbarko į uostamiestį darbams atlikti.
Kadangi projektas suskaidytas etapais, tai pradžioje Energetikos ministras tikisi, jog pakaks tų pinigų iš elektros sistemos, bet vėliau, pasak Arvydo Sekmoko, teks ne tik ieškoti, kur gauti visus Vyriausybės žadėtus maždaug 80 milijonų litų, bet ir grąžinti elektros sektoriui tuos dvidešimt.
„Projektas yra paruoštas ir pradžia priklausys nuo „Lietuvos dujų“ geros valios, kad projektas gali būti pradėtas įgyvendinti jau šiais metais,“ – neslepia džiaugsmo ministras, ko gero, tikėdamasis, kad „Lietuvos dujos“, kaip nerestruktūrizuotas dujų tiekėjas ir operatorius viename, uoliai imsis įgyvendinti ministrų kabineto palaimintą Nacionalinės energetikos strategijos dalį.
Savo ruožtu, bendrovė neseniai išplatino eilinį pranešimą, kad Vyriausybė ignoruoja dujininkų kvietimus tartis ir derėtis, kad ir dėl kainų su „Gazporm“ ar dėl faktiškai įstrigusios Europos Sąjungos trečiosios direktyvos įgyvendinimo. „Dialogo nėra,“ – dar rudenį „Balsas.lt savaitė“ vaizdo konferencijoje konstatavo „Lietuvos dujų“ generalinis direktorius Viktoras Valentukevičiius.
Prieš porą metų Lietuva išdidžiai atsisakė išimties įgyvendinant energetikos sektoriaus saugumo direktyvą, todėl dabar turi imtis veiksmų ir atskirti dujų tiekėją nuo perdavimo tinklų, šiuo atveju išskaidant ar nacionalizuojant dalį „Lietuvos dujų“ turto, tai yra – vamzdynus.
Technologiškai iš sovietmečio paveldėta ir ne kartą modernizuota dujų ūkio infrastruktūra bei jos aptarnavimas darbu aprūpina daugiau nei pusantro tūkstančio žmonių. „Turime reikalą su integruota kompanija, kur technologinis ciklas neatskiriamas nuo dispečerizavimo,“ – aiškina V. Valentukevičius, tarsi ištiktas šoko, Vyriausybės pareiškimais apie skubų dujų tinklų atskyrimą.
Kol kas dėl tokios restruktūrizacijos skubotumo ir ultimatyvaus pusių tono kyla nuogąstavimų, kad Lietuvai gali būti keršijama, ar, neabejotinai, pakils dujų kainos.
Savas dujotiekis, sujungtų magistralinio dujotiekio Šakiai – Jurbarkas – Tauragė čiaupų aikštelę ir įsipjautų į esamą magistralinį dujotiekį Panevėžys – Šiauliai – Klaipėda. Sužiedinus magistralinius dujotiekius ir pastačius Klaipėdoje dujų skirstymo stotį, būtų padidintas dujų tiekimo visam vakarų regionui patikimumas. Taip pat atsirastų galimybė prisijungti naujiems vartotojams ne tik Klaipėdoje, bet ir Šilalėje, Pagėgiuose ir Šilutėje
Kalbama maždaug apie 200 tūkstančių naujų vartotojų, prie „Lietuvos dujų“ jau aptarnaujamų virš pusės milijono, taip pat Vyriausybės planuose – iki 2014 – tųjų pastatyti suskystintų dujų terminalą, kad, panašiai kaip naftą per Būtingę, suskystintas dujas būtų galima importuoti per jūrą iš alternatyvių šaltinių.
Energetikų konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė faktiškai verčia „Lietuvos dujas“ vykdyti bendrovei nenaudingus projektus. „Jau eilę metų buvo kalbama apie to krašto dujofikavimą, o dabar „Lietuvos dujoms“ sakoma – „nutiesk vamzdį iki terminalo, kad galėtume dujas gauti iš konkurentų,“ – stebėjosi verslo logika V. Lukoševičius.
Ekspertas kartu atkreipė dėmesį į nežinomybę dėl ES direktyvos vykdymo, sakydamas, jog „Lietuvos dujos“ „netrykšta entuziazmu pritarti Vyriausybės projektams, kai nėra žinoma, kaip bus vykdomas dujų perdavimo atskyrimas nuo tiekėjo,“ – sakė V. Lukoševičius.
