Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei patvirtinti ilgalaikį finansavimo planą, pagal kurį būtų įgyvendinama pensijų sistemos reforma. Jam būtų numatyti finansavimo šaltiniai ir kitos finansavimą užtikrinančios priemonės.
Valstybės kontrolė įvertino pensijų sistemos reformos eigą 2004-2007 m.
Šia reforma siekiama, kad sulaukę pensinio amžiaus žmonės gautų didesnes pajamas negu iki šiol.
Tuo tikslu dirbantiems asmenims sudaryta galimybė dalį privalomų socialinio draudimo įmokų kaupti asmeninėje sąskaitoje privačiuose pensijų fonduose.
Apibendrindamas audito rezultatus valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas sakė: „Neramina tai, kad iki šiol neįgyvendinta prieš trejus metus valstybinių auditorių pateikta rekomendacija, nenumatyti ilgalaikiai pensijų reformos finansavimo šaltiniai. Mūsų nuomone, neturint ilgalaikio finansavimo plano nebus galimybės, kaip buvo numatyta, iki 2015 m. padidinti pensijas iki 42 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio“.
Planuojama, kad šiais metais iš Sodros biudžeto į privačius kaupiamuosius pensijų fondus bus pervesta daugiau kaip vienas milijardas litų, o artimiausiais metais šis skaičius vis didės.
Buvo planuota, kad pajamos, kurių dėl pensijų reformos vykdymo neteks Sodros biudžetas, bus finansuojamos ir iš valstybės biudžeto.
Šiais metais iš valstybės Rezervinio (stabilizavimo) fondo šioms išlaidoms kompensuoti numatyta skirti 80 mln. Lt, o tai sudaro tik 7,6 proc. planuojamų išlaidų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, be valstybės asignavimų pensijų reformai, Sodros biudžeto deficito problema pasidarys aktuali jau 2015 metais.
Todėl Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei patvirtinti pensijų sistemos reformos įgyvendinimo ilgalaikį finansavimo planą, kuriame būtų numatyti finansavimo šaltiniai ir kitos finansavimą užtikrinančios priemonės.
Vidutinis pensijų turto prieaugis pensijų fonduose 2005-2007 metais sudarė beveik 4 procentus, tačiau kai kurie iš jų dirbo nuostolingai. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad pensijų kaupimo bendrovės neprisiima įsipareigojimų garantuoti tam tikrą pajamingumą.
Be to, fondų imami pensijų turto valdymo mokesčiai nepriklauso nuo pensijų turto valdymo rezultatų.
Todėl, siekiant apsaugoti pensijų kaupimo dalyvių sukauptą pensijų turtą neigiamos arba nepakankamos investicijų grąžos atvejais, auditorių nuomone, būtų tikslinga pensijų turto valdymo mokesčius sieti su pensijų turto valdymo efektyvumu.
Be to, pasiūlyta panaikinti draudimą naujiems pensijų kaupimo dalyviams pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Tai suteiktų jiems galimybę pereiti į efektyviau veikiančią pensijų fondų valdymo įmonę, padidintų konkurenciją tarp bendrovių.
Šios ir kitos Vyriausybei bei kitoms institucijoms pateiktos rekomendacijos, Valstybės kontrolės nuomone, sudarys prielaidas patobulinti pensijų kaupimo sistemą ir užtikrinti efektyvesnį jos veikimą.
