Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) specialistai patvirtina, kad savaitgalio kibernetinė ataka prieš Lietuvą - panaši į pernai Estijoje vykdytus masinius įsilaužimus į valstybines ir privačias tarnybines stotis (vadinamuosius „serverius“). Opozicijos atstovai piktinasi, jog Vyriausybė iki šiol nereagavo į įsilaužimus.
Trečiadienį po Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio, kuriame aiškintasi padėtis dėl Lietuvą ištikusių kibernetinių atakų, RRT direktoriaus pavaduotoja Diana Korsakaitė žurnalistams sakė, jog tyrimą atliekanti RRT bendradarbiauja su kolegomis iš Estijos.
Į klausimą, ar galima lyginti pastarąją ataką prieš Lietuvą su ataka prieš Estiją, D.Korsakaitė sakė: „Kiek tai yra elektroninė ataka, taip. Tačiau kitais aspektais lyginti vienas prie vieno neišeina“.
Estijoje kibernetinė ataka prasidėjo praėjusiais metais, Estijos Vyriausybei nutarus iš Talino centro perkelti bronzinio kario skulptūrą į kitą vietą. Tuomet nustatyta, kad minėtos atakos prieš estiškus tinklapius galėjo būti organizuojamos Rusijoje.
Nors po minėtų išpuolių kaimyninėje Estijoje praėjo daugiau nei metai, Lietuvos Vyriausybė darbo grupę kibernetinio saugumo problemoms spręsti sudarė vos prieš kelias savaites.
Be to, anot Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Alvydo Sadecko, minėta darbo grupė kol kas nepradėjo dirbti, elektroninės erdvės saugumu besirūpinančių tarnybų darbas kol kas blogai koordinuojamas, vis dar nepradėtas rimtai svarstyti jau prieš trejus metus parengtas atitinkamas įstatymas.
„Tarnybos veikia, tačiau koordinacijos problema yra tarp visų institucijų, atsakingų už elektroninį saugumą. Dar nepradėjo dirbti ir darbo grupė, sudaryta Vyriausybės, kuri turėtų paruošti kibernetinio saugumo kryptis, perspektyvas, kokios priemonės reikalingos įgyvendinti. Mes manome, kad (Vyriausybė - BNS) turėtų žymiai greičiau formuluoti visus pavedimus. Protokoliniu sprendimu komitetas siūlys Vyriausybei neatidėliotinai susirinkti ir pagalvoti, kaip paspartinti kompleksinių priemonių vykdymą“, - žurnalistams sakė A.Sadeckas.
Opozicinių konservatorių atstovė NSGK narė Rasa Juknevičienė teigė, jog Vyriausybė jau sekmadienį turėjo rinktis į posėdį ir svarstyti elektroninės erdvės saugumo užtikrinimo priemones.
„Skandalingiausias dalykas yra tas, kad šitų atakų metu ir tuoj pat po jų Vyriausybė nusišalino. Tokiu atveju, kuris labai primena Estijos atvejį, kuomet visas pasaulis sureagavo, mūsų Vyriausybėje neįvyko nei vieno posėdžio ir po Estijos įvykių per visus metus Vyriausybė nekoordinavo šios veiklos. Tai yra labai bloga padėtis politiniame visų pirma lygmeny ir, manau, kad premjeras ar jį pavaduojantis žmogus turėtų dėl to aiškintis ir Seime“, - trečiadienį žurnalistams sakė R.Juknevičienė.
NSGK nariai trečiadienį uždarame posėdyje buvo informuoti, kad ataka prieš Lietuvą organizuota iš užsienio valstybės, tačiau viešai kol kas atsisakoma įvardinti, iš kurios konkrečiai valstybės sklido įsilaužimai.
„Mes tarnyboms perdavėme tą informaciją, kurią mums pavyko nustatyti, tai yra iš kokios šalies buvo vykdoma ataka. Tačiau tai nereiškia, kad toliau grandine tiriant ta šalis nepasistūmės į Rytus, Vakarus ar į Pietus“, - sakė RRT atstovė D.Korsakaitė.
Pasak jos, savaitgalio įsilaužimai nebuvo aukšto lygio profesionalų darbas.
„Matyt, būtų galima tikėtis ir rimtesnių atakų ateity. Tai nebuvo paties aukščiausio profesionalumo lygio ataka“, - teigė D.Korsakaitė.
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Povilas Malakauskas teigė neatmetantis, jog kibernetinės atakos gali pasikartoti ir ateityje, nes panašūs reiškiniai vyksta visame pasaulyje.
VSD direktorius nekomentavo, ar išpuolis prieš Lietuvą gali būti susijęs su neseniai kai kuriais priimtais politiniais sprendimais, pavyzdžiui, Seimo priimtu įstatymu, draudžiančiu sovietinės simbolikos naudojimą susirinkimuose.
NSGK pirmininkas A.Sadeckas teigė, jog policijos departamentas dėl kibernetinių atakų pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Interneto įsilaužėliams iš užsienio šalių savaitgalį įsibrovus ir buvusios Sovietų Sąjungos simboliais paženklinus kelias dešimtis lietuviškų tinklalapių (po išpuolio prevenciniais sumetimais buvo laikinai sustabdytas ir kitų tarnybinėje stotyje veikiančių tinklapių - iš viso apie 300 - darbas).
Iki pirmadienio vakaro visos sugadintos lietuviškos interneto svetainės buvo atstatytos.
Svarbiausių šalies institucijų - Seimo, Vyriausybės, prezidentūros - svetainių veikla nebuvo sutrikusi.
Tai vienas didžiausių incidentų lietuviškoje interneto erdvėje.
Šių metų gegužę septynios NATO šalys - Vokietija, Slovakija, Latvija, Lietuva, Italija, Estija ir Ispanija - sutarė įkurti ir finansuoti apsaugos nuo kibernetinių atakų centrą Taline.
Tokio centro steigimą paskatino ir paspartino Estijos patirtos kibernetinės atakos praėjusiais metais, Estijos Vyriausybei nutarus iš Talino centro perkelti bronzinio kario skulptūrą į kitą vietą.
