Lietuvos Vyriausybė ketina nepritarti Europos Komisijos siūlomoms energetikos sektoriaus liberalizavimo direktyvos įgyvendinimo priemonėms ir prašyti šaliai specialios išimties.
Pasak ūkio ministro Vyto Navicko, ketvirtadienį Vyriausybės posėdyje turėtų būtų pritarta Ūkio ministerijos siūlymui nepritarti nė vienam iš trijų EK siūlomų direktyvos įgyvendinimo priemonių, o prašyti specialios išimties. Turėdami ministrų kabineto poziciją, Seimo komitetai savąjį sprendimą taip pat žada priimti ketvirtadienį popiet.
V.Navickas trečiadienį dalyvavo bendrame Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų posėdyje, dar nežinodamas formalios Vyriausybės pozicijos, todėl joks sprendimas nebuvo priimtas.
Pasak ūkio ministro, Vyriausybė jau triskart yra priėmusi neformalų sprendimą, kuriuo pritarė, jog Lietuva kaip maža ir izoliuota rinka turi siekti išimties iki 2015-2017 metų. Šia išimtimi norima, kad Lietuvai nebūtų taikomas reikalavimas liberalizuoti energetikos rinką ir nereikėtų atskirti perdavimo sistemos operatoriaus nuo savininko.
Tuo tarpu abu Seimo komitetai bei Užsienio reikalų ministerija (URM) palaiko EK siūlymus. Europos reikalų komitetas mano, kad išlygos taikymas arba pereinamojo energetikos rinkos liberalizavimo laikotarpio prašymas gali sąlygoti tolesnę Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos.
„Status quo“ išlaikymas iš esmės reiškia tolesnį Lietuvos buvimą Rusijos energetinėje sistemoje“, - sakoma pernai gruodį priimtame ERK sprendime.
Vyriausybė ES COREPER‘o posėdyje norėjo pateikti Lietuvos poziciją, kuria neva prašoma išlygų, tačiau Seimo Užsienio reikalų komitetas praėjusią savaitę tokį žingsnį užblokavo ir įpareigojo ministrų kabinetą laikytis pernai gruodį priimto komiteto sprendimo.
Pasak ERK pirmininko, konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, trečioji EK siūloma priemonė Lietuvai palengvina gyvenimą, todėl neaišku, kodėl Ūkio ministerija nori prašyti išimties.
Jo nuomone, kuo daugiau bus rinkos žaidėjų, tuo didesnė tikimybė, jog Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos koncerno „Gazprom“ bus mažesnė.
Tuo metu Ūkio ministerijos argumentaciją, neva išimties reikia, kol Lietuva išspręs energijos rinkos izoliacijos problemą, A.Kubilius laiko niekuo nesusijusia su pačia direktyva.
Ek direktyvos laikymasis reikštų, kad, pavyzdžiui, „Gazprom“ būtų priverstas atverti galimybę kitiems rinkos žaidėjams naudotis Lietuvoje esančiais dujų vamzdynais, o išimties taikymas esamos situacijos nepakeistų.
EK siūlo tris energetikos rinkos liberalizavimo priemones, kurių vieną valstybės turi pasirinkti. Pirmąja priemone siūloma perdavimo sistemų operatoriaus veiklą atskirti nuo nuosavybės, antrąja - įsteigti nepriklausomą perdavimo sistemų operatorių be akcininkų nuosavybės atskyrimo, trečiąja - įsteigti nepriklausomą operatorių su perdavimo veiklai vykdyti reikalingo turto valdymu.
Neoficialiais BNS duomenimis šiuo metu Europos Komisijos pasiūlymams dėl nuosavybės atskyrimo priešinasi 8 ES narės, tarp jų yra Prancūzija, Vokietija, Austrija ir Latvija. Lietuva iš pradžių rėmė Komisijos pasiūlymus, tačiau pastaruoju metu jos pozicija pradėjo keistis.
Pasak gerai informuotų šaltinių ES, Lietuva savo poziciją grindžia tuo, kad nepastačius elektros jungčių į Lenkiją bei Švediją, nuosavybės atskyrimas neduos jokių rezultatų, nes tai nepadės sukurti rinkos energetikos srityje.
Lietuvoje trečiojo energetikos rinkos liberalizavimo paketo įgyvendinimas pirmiausia būtų susijęs su bendrovių „Lietuvos dujos“ ir ką tik įsteigtos nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ veikla.
„Leo LT“ sujungė prieš kelerius metus atskirtas energijos perdavimo ir paskirstymo veiklas. Perdavimo sistemos operatorei „Lietuvos energijai“ priklausančią gamybos veiklą - Kauno hidroelektrinę ir Kruonio elektrinę - per artimiausius dvejus metus ketinama atskirti.
BNS šaltinių duomenimis, Europos Komisija yra nusiteikusi leisti dalinę vertikalią integraciją dujų sektoriuje, tačiau ketina tvirtai laikytis savo pozicijų dėl nuosavybės atskyrimo elektros energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo srityse.
