Vyriausybės siekis visus be išimties turgaus prekiautojus aprūpinti kasos aparatais vėl nemaloniai nustebino smulkiuosius verslininkus.
Šią savaitę premjeras Andrius Kubilius pranešė, kad nuo kitos gegužės kasos aparatai turės atsirasti ir visose dengtose turgavietėse. Esą taip būtų suvienodinta apskaita ir panaikintas skirtumas tarp prekybos maisto ir ne maisto produktais. Tokia žinia smulkiesiems verslininkams tapo eiliniu perkūnu iš giedro dangaus.
„Buldozeriniai“ metodai
„Premjero pasakyta žinia mums buvo netikėta“, – neslepia Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė. Jos teigimu, sudaryta bendra darbo grupė svarstė įvairius klausimus, susijusius su verslo liudijimais, kasos aparatais. Paskutiniame posėdyje buvo pateikta naujų siūlymų ir pasakyta, kad Finansų ministerija parengs bendrą projektą, kuris vėl bus svarstomas.
Anot Z. Sorokienės, darbo grupė rado nemažai bendrų sprendimų ir laukė to bendro projekto. Tačiau grupė jo nesvarstė, nes jis pateiktas tiesiai Vyriausybei.
Asociacijos vadovė piktinasi, kad viskas buvę tik dėl akių ir darbo grupės triūsas nubraukiamas tarsi buldozeriu. Be to, priimant tokį rimtą sprendimą smulkieji verslininkai norėtų pirmiau susipažinti su pasekmių analize, išnagrinėti bendrus siūlymus.
„Aiškiai buvo parodyta, kad verslo atstovai, asociacijos neegzistuoja“, – daro išvadą Z. Sorokienė.
Kodėl galutinis bendras projektas nebuvo svarstomas darbo grupėje, ji teigia nenumananti, bet apgailestaujanti, kad kai tik derybos pakvimpa sėkme ir atrandama bendrų sprendimų, viskas staiga nubraukiama ir sprendimai priimami vienašališkai.
„Bandoma viską suplakti su įvykiais Gariūnuose“, – vienintelį paaiškinimą tokiems valdžios veiksmams turi Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė.
Pasirinkimo neturės?
Prieš maždaug dvi savaites Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba Gariūnų turgavietėje atskleidė gerai organizuotą nusikalstamą tinklą, veikusį ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Lenkijoje. Pareigūnai atskleidė mechanizmą, pagal kurį turgavietė buvo aprūpinama pigiomis kinų prekėmis.
Įtariama, kad buvo nuslėpta dešimtys milijonų litų mokesčių, kuriuos turėjo sumokėti įmonės ir asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus. Išaiškintų grupuočių nariai turėjo konkrečiai jiems pavestas užduotis, vykdė daugybę nusikalstamų veikų – nuo dokumentų klastojimo iki sukčiavimo.
Tačiau, pasak Z. Sorokienės, teisėsaugos institucijos aiškiai pasakė, kad tai stambios grupuotės, nesusietos su smulkiaisiais verslininkais. Tad prilyginti visos šalies turgaus prekiautojus šiems negalima.
Asociacijos vadovės teigimu, smulkieji verslininkai yra už teisėtą ir teisingą verslą ir patys piktinasi tokiais kitų verslininkų poelgiais. Dabar gi, jos manymu, visiems šalies smulkiesiems verslininkams tarsi prilipdoma nusikalstamų grupuočių etiketė, kurią nusiplėšti bus labai sunku, jei išvis įmanoma.
Z. Sorokienės įsitikinimu, jei yra kokių nors problemų, jas reikia spręsti, o nedaryti taip, jog dėl kažkieno veiksmų kentėtų visas verslas.
Kol kas smulkieji verslininkai lūkuriuoja, kokius žingsnius žengs Vyriausybė. Bet asociacija yra pasiryžusi kreiptis į Finansų ministeriją, rengusią projektą, darbo grupės pirmininką. „Jei bus įjungtas buldozerio principas, kito pasirinkimo mums nebus“, – neabejoja Z. Sorokienė.
Palies tūkstančius
Z. Sorokienės teigimu, jau dabar aišku, kad kasos aparatai, nuo šios gegužės įvesti visose dengtose turgavietėse prekiaujantiesiems maistu, turėjo įtakos verslui. Nemaža dalis darbo vietų ištuštėjo, o smulkiuosius verslininkus, dirbusius sau, pakeitė įmonių gamintojų darbuotojai. Anot Z. Sorokienės, vartotojui tai nėra gerai – taip esą rinka pamažu ir monopolizuojama.
Patys prekiautojai irgi susiduria su aibe problemų – tenka visur nešiotis kasos aparatą. Be to, tikinimai, kad kasos aparatų priežiūra nieko nekainuos, kaip paaiškėjo, tebuvo tuščios kalbos: sugedus aparatui, mokami nemaži pinigai.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovės manymu, įvedus kasos aparatus visiems prekiautojams, situacija tik pablogėtų. „Aš dar tikiuosi, kad gal pavyks su Vyriausybe sutarti ir atšaukti tvarką arba bent išsiderėti palankesnę“, – viliasi Z. Sorokienė.
Asociacijos duomenimis, šiuo metu šalyje kartu su šeimos nariais nedengtose turgavietėse prekiauja apie 50 tūkst. žmonių, tad realiai kai kuriuose rajonuose turgavietės yra savotiškos didžiausios darbdavės – žmonės susikuria darbo vietą, šeimos verslą.
Prarado maždaug trečdalį
UAB „Kauptė“, valdančios centrinę Panevėžio turgavietę, direktorės Astos Pačekajūtės teigimu, turgaus prekiautojai ne tik sutrikę dėl Vyriausybės pateikto naujo siurprizo, bet ir pasipiktinę. Jos teigimu, kalbama apie tai, kad nuskriausti pensininkai, bedarbiai, dabar ir smulkieji verslininkai. Tad ne vienas jų mūsų mieste vienintele išeitimi mato emigraciją.
„Žmonės tikėjosi, kad situacija neis iki tokio baisumo“, – apie smulkiųjų verslininkų nusivylimą sako direktorė. Juos, pasak A. Pačekajūtės, stebina ir valdžios institucijų teiginiai, kad nuo šių metų įvedus kasos aparatus, prekiaujantiesiems turgavietėse apyvartos išaugo – esą deklaracijas verslininkai teiks tik po kelių mėnesių ir tikina patys stebintys atvirkštinį procesą.
Kol kas nežinoma ir kaip šaltuoju metų laiku veiks dabartiniai kasos aparatai patalpose. Šiandien kasos aparatai veikia, bet rytais, kai vėsu ir drėgna, jau turima tam tikrų problemų. Ypač bijoma prasidėsiančių lietų, šlapdribos – drėgmė kenkia elektronikai.
A. Pačekajūtė neatmetė galimybės, kad tuomet gali tekti kviestis ir mokesčių inspektorius – kad šie savomis akimis pamatytų, kokia situacija.
Šiemet nuo gegužės 1-osios įvedus kasos aparatus, centrinėje Panevėžio turgavietėje neliko apie 30 procentų prekiautojų, kuriems kasos aparatai buvo privalomi. Turgavietės administracija yra suskaičiavusi, kad 10 procentų prekiautojų įvedus kasos aparatus emigravo, o apie 20 procentų nebedirba, o apie tai, ką jie dabar veikia, neturima žinių.
D. Savickienė
