Trečiadienį tai numatančiam įstatymo projektui pritarė Vyriausybė. Tačiau galutinai įstatymą dar turės priimti Seimas. Jo prašoma priimti įstatymą ypatingos skubos svarba.
Įstatymui įsigaliojus, naujas išmokas mokės „Sodra“. Norint gauti išmokas jai prašymų teikti nereikės, nebent žmogus bus pasiskiepijęs ne Lietuvoje ir mūsų šalies institucijos apie tai neturės duomenų.
Vyriausybės posėdžio metu premjerė Ingrida Šimonytė pripažino, kad duoti pinigų, kad žmonės skiepytųsi tenka dėl to, kad kitaip jų nepavyko įtikinti pasiskiepyti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasakojo, kad priėmus įstatymą, „Sodra“ mokės išmoką kitą mėnesį po to, kai žmogus pasiskiepys. Išmoką galės gauti ir tie, kurie jau pasiskiepijo ir praėjusį mėnesį, tai yra praeityje.
I. Šimonytė taip apibendrino, kodėl reikia mokėti pinigus dar nepasiskiepijusiems žmonėms:
„Ir nors ministrė sakė, kad iš esmės įstatymas galios ir atgaline data, tai yra bus išmokos skirtos ir tiems žmonėms, kurie per pastarąsias savaites tą sprendimą priėmė dar tokių išmokų nesitikėdami, bet vis dėlto tam, kad žmonės tų sprendimų neatidėliotų dabar, kuomet epidemiologinė situacija tikrai nėra gera, tai būtų gerai, kad diskusijos Seime pagal galimybes neužsitęstų ir ten paskui mes išsiaiškinsime turbūt su gerbiamais „valstiečiais“, kas sugalvojo pinigus, bet čia sėdintys už šito stalo labai gerai žino, kad idėja yra nei nauja, nei originali, nei nė karto nėra nesvarstyta, tai bet kadangi, na, vis tiek faktinę situaciją, reikia, matyt, kad vertinti tokią, kokia ji, tai jeigu tai bent daliai žmonių padės priimti teisingą sprendimą ir išvengti sunkios ligos formos ar mirties, tai, matyt, kad į tai verta investuoti net ir tokiu būdu.“
Tikisi, kad pinigai paveiks labiau
„Iki šiol visos taikytos priemonės skatinant vyresnius gyventojus skiepytis nuo COVID-19 buvo paveikios, tačiau ne tiek, kad būtų pavykę apsaugoti senjorus nuo sudėtingų komplikacijų ir išvengti netekčių.
Sprendimas skirti vienkartines išmokas už pasiskiepijimą teikia viltį, kad bent gavę išmoką dalis senjorų suklus, galiausiai ateis skiepytis ir taip apsaugos save bei savo artimuosius“, – pranešime cituojama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė Ana Selšinskienė.
Teigiamai iniciatyvą vertina ir kai kurių vyresnių žmonių organizacijų atstovai.
„Daug dirbame, kad įtikintume senjorus pasiskiepyti. Skiepai gali išgelbėti gyvybę, išsaugoti sveikatą. Jei kyla klausimų, ar sveikata leidžia skiepytis, kviečiame tartis su šeimos gydytojais“, – sako Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė.
„Mes, Trečiojo amžiaus universiteto lankytojai, esame pasiskiepiję ir rudenį su džiaugsmu sugrįžome į aktyvias veiklas universitete. Norėdami paragini ir kitus vyresnio amžiaus žmones skiepytis, planuojame Trečiojo amžiaus universiteto iniciatyvą: mūsų didelė bendruomenė vis dar abejojančius senjorus pradrąsins skiepytis, juos pakonsultuos, kam reikia pavėžėjimo paslaugos, palydės ar pavėžės į vakcinacijos vietą“, – sako Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Zita Žebrauskienė.
Miršta daugiausia vyresni ir nesiskiepiję
Šalyje gyvena apie 270 tūkstančių 75 metų ir vyresnių senjorų. Šioje amžiaus grupėje dar turime daugiau kaip 30 proc. arba 80 tūkstančių asmenų, kurie nėra paskiepyti ar persirgę COVID-19.
Šiai grupei priklausančių asmenų imunizacijos lygis yra gerokai mažesnis, nei kitų aukštos rizikos grupių. Jiems yra didžiausia hospitalizacijos rizika ir dvigubai didesnė rizika mirti nuo COVID-19, nei kitoms amžiaus grupėms priklausantiems asmenims.
Per pandemiją vyresnių nei 75 metų amžiaus asmenų mirštamumas nuo COVID-19 sudarė net 64 proc. visų mirčių, kai tuo metu 65–74 amžiaus asmenų mirtys sudarė 20 proc. visų mirčių.
100 eurų išmoką asmuo galės gauti tik vieną kartą. Nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d. 75 metų ir vyresni žmonės pasiskiepiję dviem dozėmis, vienkartinę išmoką gautų po pilnos vakcinacijos. Taip pat ir tie šios amžiaus grupės senjorai, kurie jau yra pasiskiepiję nuo COVID-19, išmoką gautų po skiepo, jeigu pasiskiepytų sustiprinančiąja trečiąja doze iki balandžio 1 d.
Prašymų teikti nereikės
Prašymų 100 eurų vienkartinei išmokai gauti teikti nereikės. Duomenys apie vyresnio amžiaus asmenis bus tikrinami registre. Vienkartinę išmoką senjorai gautų kartu su pensija ar kita išmoka.
Jei žmonės gauna kompensaciją už šildymą ar kitas išmokas, vienkartinė 100 eurų išmoka neturės jokios įtakos skiriant jiems minėtas išmokas. Šie pinigai nebūtų įskaičiuojami į asmens ar šeimos pajamas.
Preliminariais skaičiavimais, jei vienkartinę išmoką gautų apie 270 tūkstančių asmenų, reikėtų daugiau nei 27 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Lietuvos valstybės finansinės galimybės visus gyventojus finansinėmis priemonėmis skatinti skiepytis ir taip įgyti ar palaikyti imunitetą nuo COVID yra ribotos.
Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta beveik 330 tūkstančių COVID-19 atvejų, 5 tūkstančiai žmonių mirė.
