Vyriausybė pasitarime ketvirtadienį neapsisprendė, ar palaikyti švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus pasiūlytą įstatymo projektą, kad už mokslą nemokėtų visi pažangūs studentai - tie, kurie sesiją baigė be akademinių skolų.
Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo projekto svarstymo stadijoje paprašė Seimas, kuris liepą po pateikimo jai pritarė. Jei gerai besimokančiais būtų laikomi visi pažangūs studentai, valstybė, norėdama jiems garantuoti nemokamą mokslą, turėtų išleisti papildomus 60 mln. litų kasmet.
Pasak premjero Gedimino Kirkilo, nutarta pirma susieti šį siūlymą su biudžeto galimybėmis.
Finansų viceministras Valentinas Miltienis savo ruožtu žurnalistams sakė, kad kitą savaitę planuojama kviestis visus ministrus ir su jais derinti kitų metų biudžeto projektą.
„Yra 13 ministerijų, kur turbūt irgi yra su savomis problemomis, šiai dienai Švietimo ir mokslo ministerijai kitais metais iš tiesų gaus ženkliai daugiau pinigų negu šiais metais - yra mokytojų atlyginimų augimas, yra kitų įstatymų priimta, dėstytojų atlyginimų didinimas (...). Finansų ministerija tikrai geranoriška yra, bet visų gerų darbų per metus nepadarysi“, - žurnalistams sakė V.Miltienis.
A.Monkevičius ketvirtadienį aiškino liekąs prie savo pozicijos.
„Vėliau ar anksčiau tą reikės vis tiek padaryti. Kuo greičiau - tuo geriau. Vyriausybė ruošdama biudžeto projektą norėtų kartu spręsti šitą klausimą ir kaip premjeras minėjo, mes pateiksime šitą pasiūlymą dar kartą jau biudžeto kontekste“, - sakė ministras.
Jo teigimu, derinant įstatymą su realiomis finansinėmis galimybėmis gali tekti mažinti už valstybės pinigus studijuojančiųjų skaičių.
„Tai reikš, kad valstybės užsakymas bus tikslesnis, paskaičiuotas pagal vidutinės perspektyvos prognozes, ir labiau orientuojantis į darbo rinkos poreikius, bet kartu sukuriant mechanizmą, kad piliečiai, kurie nori studijuoti, turėtų galimybę rinktis ir nebūtinas (specialybes - BNS)“, - sakė ministras.
Anot jo, pretenduoti į visiškai nemokamas studijas galės pretenduoti tik stojantieji į valstybės užsakytas specialybes. Tie, kurie studijuos kitose specialybėse, galėtų tikėtis nemokėti tik studijų dalies - tos, kuria dengiamos infrastruktūros išlaidos. Kitą dalį - apie pusę visos sumos, jam tektų mokėti nepriklausomai nuo rezultatų.
„Tarkime, teisininkų yra daug, bet jei kažkas nori būti teisininku, jam bus sudaryta galimybė mokėti ne pilną kainą, bet palengvintą“, - sakė A.Monkevičius.
Vyriausybė Seimo prašomą išvadą ketina apsvarstyti ir Strateginio planavimo komitete.
Liepą Seimas po pateikimo pritarė švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus siūlymui gerai besimokančiais studentais laikyti tuos aukštųjų mokyklų auklėtinius, kurie pasibaigus sesijai neturi akademinių skolų. Šioms pataisoms įsigaliojus valstybei prireiktų papildomų 60 mln. litų per metus.
Plačiau apie tai – LNK žinių videoreportaže.
