Vyriausybė pirmadienio pasitarime grįžta prie Vilniaus centre veikusių žydų kapinių įamžinimo problemos.
Į pasitarimo darbotvarkę įtrauktas klausimas "Dėl Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietos teritorijos ir apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio ribų nustatymo".
Kaip BNS sakė posėdyje klausimą pristatysiantis Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, Ministrų kabinetas tikisi patvirtinti ribas, kuriose kapinių buvimas abejonių nekelia, ir vadinamąsias buferines zonas, kuriose kapinių buvimas iki šiol nepatvirtintas ir dar lieka klausimu.
Jo teigimu, diskusinėse teritorijose neturėtų būti draudžiamos investicijos, tiesiog jas reikės tinkama įamžinti. Patvirtinta žydų kapinių teritorija esą turėtų būti įamžinama neplanuojant joje komercinės veiklos.
Patvirtinus minėtas ribas, pasak kanclerio, konkursus dėl buvusios žydų kapinių teritorijos įamžinimo skelbtų sostinės savivaldybė, o resursų tam tikimasi iš "platesnių vandenų" - esą prie teritorijos sutvarkymo galėtų prisidėti patys žydai.
Ant jau stovinčių pastatų, kurie galbūt patenka į buvusių žydų kapinių teritoriją, pasak kanclerio, galima būtų pakabinti atminimo lentas ar kitaip juos pažymėti.
Pernai rugsėjį tuometinis užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, vadovavęs dar premjero Gedimino Kirkilo sudarytai darbo grupei buvusių žydų kapinių riboms nustatyti, Vyriausybei pateikė siūlymus, kad buvusių Šnipiškių žydų kapinių teritorija Vilniuje turėtų būti sutvarkyta bei įamžintas ten palaidotųjų atminimas ir tuo pačiu metu turėtų būti ieškoma galimybės patikslinti buvusių kapinių ribas.
Tuometinė darbo grupė siūlė konstatuoti, kad "atliktas išsamus parengiamasis visų atsakingų už šią problemą Lietuvos institucijų darbas - surinkta istorinė, geofizinė, kartografinė ir archeologinė medžiaga - leido pademonstruoti tarptautinei žydų bendruomenei Lietuvos pusės geranoriškumą, sprendžiant buvusių Šnipiškių žydų kapinių apsaugos klausimą".
Todėl tęsiant dialogą su Europos rabinų konferencijos ir Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto atstovais rabinais bei kitomis žydų organizacijomis, ieškant galimybės patikslinti buvusių kapinių ribas, tuo pačiu esą reikėtų nelaukti kol tai bus padaryta ir skelbti atvirą tarptautinį konkursą minėtai teritorijai sutvarkyti.
Pabrėžta, kad buvusioms žydų kapinėms suteikta teisinė apsauga ir Kultūros paveldo departamento sprendimu jos įtrauktos į saugotinų Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Šiuos siūlymus darbo grupė skelbė atsižvelgdama į pernai vasarą buvusių Šnipiškių žydų kapinių teritorijoje atliktą geofizinį tyrimą.
Pagal Lietuvos ir Izraelio specialistų susitarimą geofizinius tyrimus turėjo patvirtinti arba paneigti archeologiniai kasinėjimai. Tačiau vos juos pradėję, žydų rabinams pareikalavus, Lietuvos archeologai darbą turėjo nutraukti. Maždaug 30 cm gylyje aptikti žmonių palaikų fragmentai, o pagal žydų tradicijas draudžiama trukdyti mirusiųjų ramybę.
Šie tyrimai turėjo padėti nustatyti buvusių Šnipiškių žydų kapinių ribas ir atsakyti į klausimą, ar šalia Vilniaus koncertų ir sporto rūmų esantys Karaliaus Mindaugo apartamentai pastatyti buvusių kapinių teritorijoje, ar ne.
Žydų kapinės, kurių ribas dabar bandoma nustatyti, Vilniaus centre veikė nuo 16 amžiaus. Jos uždarytos 18 amžiuje, o 1950 metais sovietų valdžia jas išardė.
