Daugeliui trenerio darbas asocijuojasi su populiariomis sporto šakomis, tokiomis kaip krepšinis ar futbolas. Tik nedaugelis įsivaizduoja, kad treniruoti galima ir balandžius.
Būtent tai ir daro Virbalio miestelio gyventojas J.Snabaitis. Šiandien jis yra žinomas sportinių balandžių treneris, turintis ne vieną reikšmingą apdovanojimą šioje srityje.
Nors laikyti ir treniruoti sportinius balandžius vyras pradėjo tik prieš keliolika metų, aistrą šiems paukščiams jautė nuo pat vaikystės. Dar dešimtmetį berniuką šiuo pomėgiu užkrėtė dėdė, kuris ir padovanojo jam pirmąjį dekoratyvinį balandį.
Kaip pasakojo J.Snabaitis, tais laikais Virbalyje laikyti šiuos skraiduolius buvo itin madinga. Vėliau miestelyje susidomėjimas balandžiais mažėjo, o galiausiai liko vos keletas šiais paukščių besidominčių žmonių.
Užvertęs galvą į dangų
Nuo 2002 m. J.Snabaitis yra Kybartų miesto sporto klubo „Sparnai“ narys, o daugiau kaip dešimtmetį – ir vadovas. Ši nevyriausybinė organizacija jungia vienuolika sportinių balandžių mėgėjų. Sporto varžybose su savo sparnuočiais aktyviai dalyvauja septyni iš jų.
Tiesa, šiame klube Kybartų miesto vardas yra labiau simbolinis. „Sparnus“ prieš šešiolika metų įkūrė kybartiečiai Antanas Ziegoraitis ir Jonas Sakatauskas, tačiau dabar kybartiečių klube nėra. Šiuo metu klubas vienija sportinių balandžių augintojus ne tik iš Vilkaviškio rajono, bet ir iš Kalvarijos bei Simno. „Sparnai“ priklauso Lietuvos balandžių sporto federacijai, vienijančiai septynis regioninius klubus.
J.Snabaitis, pasakojo, kad treniruoti balandžius jam yra didžiulis malonumas, tiesa, reikalaujantis nemažų lėšų. Paklaustas, kaip tai daroma, vyras tik nusijuokė, kad ne kiekvienas gali suprasti. Paprastai jis į kaimynę Lenkiją ar Vokietiją nuveža paukščius, juos paleidžia ir skuba namo laukti, kol šie sugrįžta.
„Sportinių balandžių genuose įaugę, kad visada reikia grįžti pas šeimininką, todėl paleidęs paukštį toli nuo namų beveik gali būti tikras, kad jis parskris“, – pasakojo Virbalio gyventojas. Būtent tokiu principu vyksta ir šių sparnuočių sporto varžybos. Jų sezonas trunka nuo gegužės iki rugpjūčio – iš viso 11–12 etapų kas savaitę. Ir taip kiekvienais metais. Paprastai į Lenkiją ar Vokietiją specialia mašina vežami balandžiai per labai trumpą laiką parskrenda namo.
Anksčiau sutikti į karvelidę grįžusius sportinius balandžius būtinai reikėjo, mat skrydyje jų sugaištas laikas buvo matuojamas, galima sakyti, rankiniu būdu. Parskridusį paukštį Juozas pirmiausiai pagirdydavo, o paskui skubėdavo nuo jo kojos nuimti specialų guminį žiedą ir įmesti į prietaisą, fiksuojantį laiką.
Dabar to daryti nereikia. Sportiniai balandžiai sužieduoti moderniais žiedais. Akimirką, kai grįžęs paukštis įlenda į balandinę, užfiksuoja elektroninė įranga, tad žmogaus pastangų nebereikia. Tačiau balandininkas vis tiek žiūri į dangų ir laukia grįžtančių savo paukščių.
„Kai vyksta varžybos, vaizdas išties įdomus – tada vyras nieko kito neveikia, tik visą dieną stovi lauke užvertęs galvą į dangų ir laukia, kol parskris jo balandžiai“, – juokėsi trenerio žmona Audronė Snabaitienė.
Daugiausia pavojų – žiemą
Per visą sezoną J.Snabaičio paukščiai nuskrenda nuo 3 500 iki 4 000 km. Deja, kelionėse išgyvena ne visi – paprastai po sezono lieka tik apie 30 proc. visų skraiduolių.
„Didžiausias malonumas būna, kai sugrįžta visi augintiniai, tačiau taip nutinka retai“, – teigė pašnekovas.
Kad neišnyktų turimi balandžiai, jis, kaip ir kiti treneriai, neleidžia jų visų į varžybas – pasilieka veisimo fondą, kuris parūpina, kad užtektų paukščių ir kitiems metams. Kai vieniems sportiniams balandžiams vasarą vyksta varžybos, kitiems yra pats perėjimo metas. Per vasarą patelė peri net iki 4 kartų, kiekvieno iš jų metu atsiveda po du jauniklius.
Sunkiausia, anot pašnekovo, išsaugoti balandžius žiemą, kai paleidus juos pasiskraidyti iškyla didžiulė vanagų grėsmė. Kitu metų periodu šie plėšrūnai ne taip puola balandžius.
Pats J.Snabaitis sako, jog taip yra todėl, kad žiemą, daugumai paukščių išskridus į šiltus kraštus, pasirinkimas, ką medžioti, sumažėja.
Visai kitaip treniravimo procesas vyksta šiltuoju metų laikotarpiu. Tuomet virbalietis išleidžia sportinius balandžius į laisvę, o kad šie netinginiautų tupėdami ant stogų, jis skraidina plėšrų paukštį primenantį aitvarą ir taip priverčia savo sparnuočius skraidyti. Itin intensyvios treniruotės vyksta pavasarį.
Tuomet J.Snabaitis savo paukščius dažniausiai veža į maždaug už 20 kilometrų esantį Vištytį ir paleidžia. Paprastai grįžęs namo vyriškis jau randa visus savo paukščius parskridusius ir sulindusius į balandinę.
Pasaulyje – šešioliktas
Sportinėse balandžių varžybose po kiekvieno etapo įvertinami paukščio skrydžio laikas, greitis, įveiktas atstumas ir skiriami taškai. Daugiausia taškų surinkęs balandininkas skelbiamas laimėtoju. Apie J.Snabaičio rezultatus liudija taurių, medalių, padėkos raštų kolekcija, kaupiama nuo 2002-ųjų. Jų vyro namuose – išties daug.
Pernai virbaliečio balandis Portugalijoje vykusiose varžybose pasiekė įspūdingą rezultatą pasaulio mastu. Tąsyk varžėsi daugiau kaip 1 000 paukščių.
Kaip sekasi jo balandžiams, J.Snabaitis nuolat stebėjo internete. O kai jo paukštis užėmė 16 vietą individualioje įskaitoje, šis faktas labai paglostė širdį. Lietuva tuomet iškovojo 13 vietą.
Lietuvos balandžių sporto federacijos nariai pasvarsto ir apie galimybes 2019 m. dalyvauti sportinių balandžių olimpiadoje Lenkijoje. Kaip galimi kandidatai minimi ir J.Snabaičio paukščiai. O tai – svarus įvertinimas, nes olimpiniai balandžiai – pati aukščiausia klasė.
Būsimu vyru netikėjo
Pradėjęs auginti balandžius, vyras niekada neketino jų atsisakyti. Tam įtakos nepadarė netgi draugystė su būsima žmona.
„Tikrai galvojau, kad vieną dieną jis liausis juos auginti ir užsiims rimtesniais dalykais, – juokėsi A.Snabaitienė ir pridūrė niekada rimtai nereagavusi į vyro žodžius, kad balandžius jis augins visą gyvenimą. – Iš pradžių buvo šiek tiek neįprasta ir liūdna, kad vyras augintiniams skiria daugiau dėmesio nei man, tačiau jau pripratau.“
Vis dėlto dabar ji džiaugiasi, kad sutuoktinis turi širdžiai mielą užsiėmimą ir nepasuko netinkamais keliais.
Pats J.Snabaitis teigė, kad išgyventi iš balandžių neįmanoma. Anot jo, gero paukščio niekas nenori parduoti, o blogo – pirkti. Kad toks užsiėmimas duotų pelno, sunkiai įsivaizduojamas dalykas.
Vieni dėl pergalių, kiti – dėl grožio
Šiuo metu trenerio namuose įrengtos dvi karvelidės. Vienoje vyras laiko apie 30 dekoratyvinių, o kitoje – apie 70 sportinių balandžių.
Vienus augina dėl grožio, kitus – dėl laimėjimų. Tiesa, sportiniai balandžiai yra puikūs pagalbininkai, kai reikia maitinti dekoratyvinius karvelius. Anot J.Snabaičio, iš pradžių jis sportinius balandžius tik ir laikė dėl to, kad jie labai gerai augino dekoratyvinių karvelių jauniklius.
Tik pradėjus dalyvauti čempionatuose, sportiniai balandžiai buvo „atleisti“ nuo prievolės rūpintis svetimais jaunikliais. Pasak Snabaičių, visi sparnuočiai greitai prisiriša prie šeimininko ir jaučia, jeigu kas nors jam nutinka.
„Kartą, kai vyras gulėjo ligoninėje, keletą savaičių paukščius teko prižiūrėti man. Atrodo, dariau viską taip pat kaip jis, tačiau balandžiai pradėjo vienas po kito gaišti, tapo neramūs. Vos grįžus jam iš ligoninės, viskas vėl stojo į savo vietas“, – prisiminė A.Snabaitienė.
Per 35 santuokos metus ji taip pat spėjo užsikrėsti balandžiais. Moteris kartu su vyru stebi paukščių rezultatus internete, juos vakcinuoja, kartu vyksta ir į Kaune esantį balandžių turgų. Kadangi Juozas vadovauja klubui, sutuoktinė tvarko šios organizacijos biurokratinius reikalus.
Praėjusią žiemą abu virbaliečiai drauge įgyvendino Audronės iškeltą idėją – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga į Virbalio padangę pakilo šimtas balandžių.
