Kartu su žmona dirbame ofisuose, todėl dažniausia namuose susitinkame tik vakarais po darbų. Vaikus į mokyklą vežu aš, iš namų išeinu anksčiau, todėl pakalbėti dviese su žmona nebūna jau tiek ir daug laiko.
Man grįžus namo, kiekvieną vakarą randu žmoną kalbančią telefonu. Ir spėkite, su kuo ji pliurpia kiekvieną vakarą? O gi su mano brangiąja uošviene.
O uošvienė žino viską – kada reikia važiuoti atostogauti, kur maisto produktus geriausiai pirkti, kaip bendrauti su vaikais ir net kokie būreliai jiems yra geriausi!
Neseniai sugedo mano automobilis, pagalvojau, kad nuvešiu pas pažįstamą pažiūrėti, kas ten jam nutiko. Grįžęs vieną vakarą, išgirdau, kaip jau žmona viską pasakoja uošvienei, o toji matai parekomendavo „superinį meistrą“. Žinoma, vežti automobilį turėjau būtent pas jį.
Kiek gali ta uošvienė kištis į savo dukros šeimos gyvenimą? Ar neužtektų su mama susitikti savaitgaliais pietų, pasilabinti, trumpai šnektelti ir važiuoti atgal namo? Nežinau, kaip pasakyti savo žmonai, kad toks kasvakarinis judviejų ryšys yra mano galva nenormalus.
Nejaugi šiais laikais visos žmonos negali priimti sprendimų, nepasitarusios su savo mama? O su kuo grįžus pakalbėti man?
Autorius: Skaitytojas Remigijus
