Šiuo metu aktorei Linai BUDZEIKAITEI (39) nepamaišytų pora vyriškų rankų - keturmetį sūnų auginanti moteris žvalgosi jaukaus būsto sostinėje. Nors dar taip neseniai išgyveno dvasinę krizę dėl išsiskyrimo su mylimu žmogumi ir vienturčio sūnaus tėvu, - panašu, kad skaudūs išgyvenimai jau grimzta praeitin ir yra verčiamas naujas gyvenimo puslapis.
aip tik šiuo naujuoju gyvenimo laikotarpiu aktorė L.Budzeikaitė svajoja išsikelti iš Naujininkuose esančio vieno kambario buto į gerokai erdvesnius namus. „Augančiam vaikinui jau reikia savos erdvės, kaip jos reikia ir man", - paaiškina žavi aktorė. Kita vertus, kai pribręstama kardinalioms permainoms, vienos moterys dažniausiai griebiasi keisti šukuosenos, o štai kitos užsimoja dar toliau - žvalgosi naujo būsto. Ir tuomet čia jų nesustabdys jokios pasaulį purtančios ekonominės krizės. Apie ją L.Budzeikaitė turi visai neblogą nuomonę: „Prasidėjus šiai krizei per vieną šeimos susibūrimą pasiskirstėme į dvi stovyklas. Vieni baiminosi: ojojoj, tai dabar visi čia darbus praras, pinigų sumažės. O kita pusė atsakė: tai gerai, eisime kitų darbų ieškoti, bus dar geresnių darbų. Man vėlgi tai buvo galimybė atsinaujinti. Aš visiškai nebijau nei darbo, nei socialinių garantijų nebuvimo - tai jau yra mano kasdienybė. Man atrodo, kad žmogui visada yra daug galimybių, tik jam reikia nebijoti, panorėti ir imtis žingsnių".
Ir juolab kelis būstus nusižiūrėjusios aktorės nesustabdys nei varginantis kraustymasis, nei remonto darbai: „Kartą sugalvojau persidažyti kambario sienas - iškart nuvažiavau, nusipirkau dažus ir šepetį. Kambarį perdažiau dar tą patį vakarą, virtuvę - kitą dieną. Viens du, ir viskas. Kai pradedi, jau nebegali sustoti". Na, o ką darys žinoma aktorė, kai reikės pernešti tik keliems vyrams įveikiamą spintą ar sofą? L.Budzeikaitė šypteli, kad tokiu atveju nesivaržytų į pagalbą pasikviesti ir vyriškos kompanijos.
Krizė - jau praeityje
Dabar televizijos serialuose „Gedimino 11", „Neskubėk gyventi" nusifilmavusi aktorė išgyvena permainų metą, nors dar taip neseniai ją buvo apėmusi dvasinė krizė. Tuomet artyn nieko neprisileidusi moteris tik dabar išgirdo draugių nuogąstavimus, kad šioms ji atrodžiusi kaip ligonis.
„Aš buvau pametusi save, - dabar atvirai prisipažįsta aktorė. - Tuo metu buvo labai įtempta situacija. Leidau sau būti tokiai verksmingai, viskuo nepatenkintai. Aš tas žmogus, kuris mėgsta su savimi pabūti, padirbėti, pasigraužti, tada viskas viduje išsigydo ir vieną dieną savęs tiesiog paklausi: ar reikėjo taip išgyventi?"
Užtat dabar jau viskas gerai - aktorės širdis ir vėl atgijo. „Pavasarį aš jau pradėjau matyti visas spalvas, jausti kvapus. Jau mane džiugino paukščiukai, pradėjau norėti, džiaugtis, lėkti, - prisipažįsta staiga atgijusi aktorė. - Dabar mane būtų sunkiau išmušti iš vėžių, nes jaučiuosi daug ramiau. Realiai jaučiu, kad ta nauja energija susijusi su nauju gyvenimo etapu - ir darbuose toksai atsinaujinimas, ir namai kuriami. Man, ugnies stichijos žmogui, viskas, kas nauja ir keičiasi, labai pakelia energiją, nes yra už ko kabintis, yra vizualus ateities planas".
Skyrybos - sėkmės jam
Aktorė L.Budzeikaitė spėja, kad su buvusiu mylimuoju juodu kadaise susitiko todėl, kad labai gražioje atmosferoje, t.y. meilės, į šį pasaulį įžengtų nuostabi vaiko siela: „Tokio susitikimo yra tiktai šita priežastis. Kitaip aš irgi nesuprantu, kodėl taip turėjo įvykti. Vaikai turi gimti iš meilės, tada jie bus gražūs, laimingi, sėkmingi. Ta prasme Augustui pasisekė, nes jis yra būtent meilės vaisius. Ir jis tuo gali džiaugtis, nes jis savyje turi labai daug to pozityvumo".
Aktorė su buvusiu mylimuoju matosi tiek, kiek sūnus bendrauja su savo tėčiu ir visa jo šeima. „Tam žmogui nejaučiu nei pykčio, nieko - tiesiog jam labai ačiū už gerą laiką, už nuostabų meilės vaisių. Manau, Augustas turi turėti ne tik tėtį, bet ir senelį, močiutę ir pusseseres. Genetika yra labai svarbi, todėl būtina, kad jis tai turėtų, žinotų, bendrautų, ten susiklostytų vienokie ar kitokie santykiai, ten būtų jo gyvenimo dalis. Jam dar labai sunku visas tas giminystes atrinkti. Todėl aš linkusi į bendravimą, tai yra jau mūsų, suaugusiųjų, reikalai, kad santykiai pavyko ar nepavyko. Šitoje vietoje reikia su savimi padirbėti: paleisti buvusią situaciją ir palinkėti tam žmogui sėkmės - kitaip geranoriškai nepavyks to išspręsti", - svarsto moteris.
Žinoma aktorė įsitikinusi, kad neprotingai elgiasi tos motinos, kurios vaikus nuteikia prieš jų tėvus - bumerangas grįš ir galiausiai viskas atsisuks prieš jas pačias.
Vaikas - tarp dviejų pasaulių
Į televizijos serialą „Giminės" pakviesta filmuotis aktorė didžiąją laiko dalį paskiria motiniškiems rūpesčiams. Netgi ir laisvalaikį paprastai leidžia su keturmečiu sūnumi: drauge lanko spektaklius, eina pasivaikščioti į parką, važinėjasi dviračiais ar spardo futbolo kamuolį. Neseniai lankėsi filmo „Žaislų istorija" premjeroje, ten Augustas sužinojo, kaip reikia ir kaip nereikia elgtis su žaislais - išmoko juos prižiūrėti ir susitvarkyti.
Kai aktorei reikia ištrūkti į darbus, sūnus keliauja į darželį arba yra paliekamas pas geranoriškus draugus. „Aš galvoju, kad sūnus su manimi labai daug laiko praleidžia, jis gal galvoja kitaip. Kai man reikia išvažiuoti į darbelį, aš jau iš ryto jį įspėju, kad vakare turės su kažkuo pabūti. Ir su juo labai puiku susitarti. Norėčiau tokių supratingų tėvų ir vaikų santykių - kad sūnus būtų supratingas, sąmoningas, žinotų, iš ko gali pasirinki, - sako ji. - Augustas suvokia, kad ten yra tėčio pasaulis, o čia yra mamos pasaulis. Ir jis yra tarp tų dviejų pasaulių. Aš nežinau, kaip jis jaučiasi, pasąmoniniai dalykai galbūt išlįs paauglystės laikotarpiu". L.Budzeikaitė stengiasi, kad tėčiui išėjus iš namų sūnelis jaustų vyriškos rankos paspaudimą, o ne vien tik būtų įsikibęs į moterišką sijoną, todėl kartais suorganizuoja kokį bendravimą su draugais, kitais vyrais.
Meilė - kada nors...
Ir vis dėlto kaip sekasi televizijos serialuose besifilmuojančiai aktorei meilės fronte - gal tokias staigias permainas lemia širdies reikalai? „Tikrai ne dėl tų priežasčių viskas vyksta, - spėliojimus nutraukia aktorė. - Dabar širdis gera, rami... Bet aš niekaip savęs nepavadinčiau vieniše, nes niekada nebūnu viena. Taip, mylimojo neturiu, bet yra mylimasis vaisius. Ir kai tu žiūri, kaip jis keičiasi, kaip jis auga, tai yra neprilygstami, su niekuo nesulyginami dalykai. Niekas tiek neduoda pozityvumo, kaip šitie dalykai. Todėl sakoma, kai vaikelis ateina į Žemę, jis su savimi atsineša labai daug džiaugsmo, o kitiems žmonėms tai reikėtų mokėti priimti. Dabar, kai aš išėjau iš tokios sunkios būsenos, nėra būtinybės imtis žmogaus paieškos širdžiai užimti. Matyt, aš jau išnaudojau jausmų rezervą ir dabar mano gyvenime yra savotiška pauzė. Turi praeiti kiek laiko, kad vėl ateitų tas artimo žmogaus poreikis. Bet juk milijonai moterų neturi nei to, nei to. Dabar aš nepanaši į tą, kuri griaužiasi, skundžiasi ir labai norėtų pakeisti savo gyvenimą. Aš kaip tik mėgaujuosi tuo, ką turiu. Įsivyravo proto, kūno ir aplinkos pusiausvyra. Ir dabar net nežinau, kaip įsipaišytų dar vienas žmogus su savo pasauliu. Tada jį reikėtų priimti kaip dar vieną komponentą ir viską taip sudėlioti, kad visiems būtų gerai. Galbūt atėjus tam trečiam nebus taip gerai..."
L.Budzeikaitė nenori nerti į naujus santykius, nes tokiu laikotarpiu būni per daug pasimetęs savo jausmuose. Aktorė nepastebi ir aplink ją besisukinėjančių pretendentų į partnerio vietą: „Jeigu aš būčiau vien tik moteris, bet ne aktorė, gal man būtų lengviau. Bet dabar vis tiek yra tas viešumas... Va čia reikėtų susitikti skirtingiems pasauliams, gal tada ir galėtų kas nors būti... Geri santykiai man yra vertybė. Gerai, su kažkuo neišėjo, bet dabar aš turiu tokią gerą mokyklą, treniruotę - kaip tartis, kaip kalbėtis, kas patinka ar nepatinka. Ko nebuvo iškalbėta, aš mokausi iš savo klaidų". Bet aktorė prisipažįsta, kad ji savęs taip ir neįsivaizduoja su vestuvine suknele...
Deimantė ZAILSKAITĖ
