Menas visada buvo išnaudojamas ir žeminamas, kartu su jo kūrėjais. Eidami ir už ko nors koja užkliūdami, sakome: ,,Oi, muzikantas palaidotas...“
1827 metais, prasidėjus naujai epochai, L. van Bethovenas buvo laidojamas (nors pagal II kategoriją) su iškilmėmis. Visuomenėje muzikanto statusas jau buvo aukštesnis nei W.A. Mocarto laikais (dėl ko ir kovojo Mocartas visą savo gyvenimą). Dabartiniai prodiuseriai, direktoriai ir panašaus plauko veikėjai sprendžia: kokie turi būti filmai, ką iškirpti, ką palikti, kokia muzika turi vyrauti rinkoje, kokios knygos perkamiausios ir t.t. Štai dar ir gailestingieji jėzuitai, viename iš savo leidinių, F. Fellini, už filmą ,,La dolce vita“(1959), pareikalavo tiesiog patupdyti už grotų... Kas mums atsakys: kodėl, kai kurie, o šiaip dauguma, sunkiai dirba? Kas nustatė tokias gyvenimo taisykles? Čia mintys iš vieno, žymaus architekto, Žako Fresko interviu: ,,Ir kur ten jūsų problemos, kai jų turi pats Dievas. Jo Sūnus prieš Jį sukilo“.
Dauguma yra girdėję apie vyrus juodais kostiumais (iš komiksų, filmų ir kt.). Yra nemažai medžiagos apie jų keistumą ir netikėtą atsiradimą tam tikroje vietoje. Bet čia apie tuos, kurie galbūt tėra tik biorobotai ir yra siųsti Visatos Ministerijos mums padėtį ar mus sustabdyti nuo klaidingų sprendimų. Bet Tie, iš mūsų kasdienybės, jau nepastebimi, jų rankos tvirtai spaudžia mūsų gerkles, dengia akis, burnas ir ausis... ,,Žmones apimtų tikras siaubas, jei pagaliau suvoktų, kokie menkystos jiems vadovauja.“(Napoleonas)
Vakarai teigia - imk iš gyvenimo viską, nebūk asketu. Rytai skelbia: nėra norų - nėra kančių. Bet nei vieni, nei kiti nėra teisūs. Kad neturėtume laiko, kada apie tai galvoti, mums sugalvota gyvensenos pilno užimtumo sistema: darbo dienos praiilginimas (ir tai prie šiuolaikinių techninių laimėjimų), piniginio vieneto perkamosios galios mažinimas, degradacinių procesų visuomenėje palaikymas, kuris padeda utilizuoti atsirandantį laisvą laiką ir kūrybinį potencialą.
Ir, žinoma, savalaikis laisvamanių pašalinimas iš aplinkos. Jei žmogus nuo ryto iki vakaro dirba (o po darbo pašto dežutėje randa krūvas beprasmių laiškų iš įstaigų, su nuoroda: skubiai atsakyti) – laiko nelieka nei sau, draugams, nei savo vaikų auklėjimui. Prarandame didžiausią žmogiškąją vertybę - bendravimą, tam nebelieka nei energijos, nei jėgų. Pamiršta žmogaus ir bioritmika (pvz.: ne visi gali dirbti nuo 8 val. ryto). Laiko kaitaliojimas gniuždo žmogiškąjį potencialą, ko pasekoje, šimtai tūkstančių, didelėse šalyse, miršta ankščiau laiko. Dabartinis mokslas ir masinės informavimo priemonės deda visas pastangas, kad žmogus nesivystytų individualiai, virstų savotišku ,,planktonu“, iš kurio galima traukti pinigus, jį savalaikiškai nukreipiant link: cigarečių, alkoholio, vaistų, ginklų... Šiuolaikinis darbuotojas galėtų įgyvendintį darbinius poreikius per 4-5 darbo valandas (dirbant 4 darbo dienas per savaitę), bet likęs laisvas laikas daugumą skatintų vartotį svaigalus, suprastėtų ir kriminogeninė situacija.
Tam yra sukurtas dar vienas mechanizmas: šiuolaikinis dizainas ir mados kultas. Esame priversti dirbti daugiau, kad įsigytume madingų, gerų dizainerių drabužių, kosmetikos, avalynės (dabar jau po dvi kolekcijas per metus!), nes viskas, kas nemadinga - blogi daiktai. Kai JAV, užpildžius automobilinę rinką, krito naujų automobilių pirkimas, gabūs marketingo specialistai sugalvojo gudrią reklaminę kampaniją senų, nors dar puikiai važiuojančių automobilių savininkams - įteigtį nepilnavertystės kompleksą. Ir reikalai pajudėjo - kam gi kasmet leidžiami nauji modeliai?
Automobiliai, kaip buvo varomi benzinu, taip ir liko, o štai nauji, bet kiek kitokio dizaino kėbulai, žibintai, sedynės, audio aparatūra ir kt. verčia imti paskolą ir pirkti vis naujesnį ir naujesnį automobilį (kaimynas turi naują - aš turėsiu patį naujiausią ir t.t. ) Kiek šimtai tūkstančių žmonių tuo paperkami? Transnacionalinės korporacijos šiaim tikslui (reklamai) išleidžia 500 milijardų dolerių per metus, kai 50 milijardų užtektų išspręsti Žemėje bado problemą...
Iškreipiant žmogiškąją esmę, esame sutelkti miestuose, kur mums brukami nereikalingi dalykai ir poreikiai. Miestuose lengviau valdytį mases, jas mulkinti ir iš jos traukti pinigus. ,,Tiesos paieškos jus pražudys!“ (Ž.Fresko)
Platono laikų filosofai manė, kad tai ką dabar matome, niekaip negali būti realybė. Dabartiniai mokslininkai linkę manyti, kad mūsų pasaulio nematomi sutverėjai, greičiausiai net nepanašūs į žmones ir sukūrė mus tokiame pavidale, kad efektingiau užmaskuotų savo egzistavimą (jų buvimą tarp mūsų turėjome jau senai iššifruotį ir tai būtų puikus siužetas fantastiniam filmui!).
Paraleliniai pasauliai – yra, kaip keletas matricos modelių, kuriuose galima išbandyti įvairius įvykių scenarijus. Paranormalūs reiškiniai, deja vu, kaip tik tai ir įrodo apie sutrikimus mus supančioje matricoje. Spėkit patys - kokiame modelyje esame mes? Štai vaikams naujas filmas ,,The Lego movie“ (2014) pasakoja apie paprastą vyruką, dirbanti statybose, suprantantį, kad ,,kavą reikią gerti brangią“ (paaugliams ir žiūrintiems tokius filmus, įtrauktiems į naują ,,išsinešamos kavos epidemiją“, jau būtų pats laikas tai žinoti) ir stojusį į kovą su kažkuo panašiu į GP (globalinį prediktorių), savotišku Lego -diktatoriumi.
Įdomiausia filmo pabaigoje: matyt prisidengiant vaikišku naivumu, pagrindinis herojus, iš išrinktojo - gelbėtojo pozicijos, atsiduria tarp ,,vieno iš daugelio“, o Lego-diktatorius: tampa... Nuostabiausiu išrinktuoju ir pranašystės, pasirodo, buvo visos išgalvotos... Šis Lego pasaulis kažkuo primena mūsų aplinką, sudėta iš skaičiukų-kaladėlių. Žmonija turi vieną uždavinį - žmogui tapti žmogumi. Ar demonai, zombiai, biorobotai, gyvuliai ir kt. formos gali mūsų planetai atnešti laimę?
Laukiam III pasaulinio karo, bet jis jau kokius 40 metų vyksta, kaip III Informacinis. Tiek melo ir apgaulės viešumoje dar nėra buvę, ar dauguma atsiribojusi nuo to – sunku pasakyti, bet yra žmonių, kurie į tai jau nebereguoja ir ieškosi patys atsakymų. Kaip sakė J.Gebelsas: ,,Tūkstantį kartų pakartotas melas tampa tiesa.“ Štai keletas drąsių žmonių pavardžių, kurių poelgiai, žodžiai ir mintys nusipelno pagarbos, šioje klastingoje kovoje: Sahra Wagenknecht, Giulieto Chiesa, Laurent Louis, Ewald Stadler, Jurgen Elsasser ir kt. (internetinėje erdveje dar galima rasti jų pasisakymus) ,,Kai prasideda karas - mus paverčia patriotais.“ (Ž.Fresko) Mokslininkai pastebėjo, kad nuo 1986 metų didėja, mus supančio pasaulio, vibracijos dažnis: nuo 7 Hz iki planuojamo 40 Hz (po 2012 metų). Taip vadinama Šumano banga (Žemės elektomagnetinė), dabar yra 14-15 Hz. Ir todėl daugumai svaigsta galva, smegenys priverstos dirbti padidintais krūviais. Bangos dažnis augs iki 30 Hz, o 50 Hz- budistiniame supratime - nušvitimas. Žemė, didindama bangos dažnį, priverčia mūsų smegenis atsibusti ir pradėti sąmoningiau mąstyti.
Pabaigai: R.Waters (Pink Floyd), kalbėdamas apie dainą ,,Us and Them“ pasakė, kad tekstas šioje dainoje labai paprastas ir tiesmukiškas, bet kaip amžinas klausimas: ar žmonija verta vadintis žmonija... Albumo ,,The Dark Side of The Moon“ (1973) pabaigoje, matyt vyras juodu kostiumu, pragmatišku balsu pasako: ,,Nėra Mėnulio tamsiosios pusės, iš tikrųjų jis visas tamsus“. Kaip ta nematoma mūsų gyvenimo pusė...
2014.08.25 Kraujas
