Ūkininkai rudenį skaičiuoja viščiukus, o mes šįkart – vyrus ir moteris. Lietuvoje 1000 vyrų tenka 1154 moterys. Ar moterims vis dar reikia išdaužti stiklo lubas siekiant karjeros aukštumų – kiek jų buvo Lietuvos Respublikos Seime ar Europos Parlamente? Statistikos departamentas skelbia informaciją apie vyrų ir moterų dinamiką įvairiose srityse, todėl lenktynės tarp vyrų ir moterų prasideda.
Lyčių nelygybė valdžioje
Eiliniai lietuvaičiai sako, kad gerai gyvena tik tie, kurie dirba Seime. Todėl daugelis jų – nuo santechnikų iki dainininkų – veržte veržiasi į šią valdžios instituciją. Geresni politikai ar geresni lenktynininkai – vyrai – stabiliai išlaiko lyderių pozicijas, jie kontroliuoja apie 80 proc. šiltųjų Seimo kėdžių. Tai – faktas.
1996–2000 metų Seime moterų buvo 25, vyrų – 114. 2000–2004 metų kadencijoje moterys užsėdo tik 15 vietų, o vyrai – 126. Po triuškinamo pralaimėjimo 2004–2008 metais moterys pasitempė ir atsikovojo 29 mandatus, vyrams liko 112 (simbolinis skaičius). Linksmiausia tituluojamoje 2008–2012 metų kadencijoje moterų buvo 26, o vyrų – 115. Po ką tik praūžusio Seimo rinkimų pirmo turo šiltosios vietos atiteko 73 tautos išrinktiesiems, iš jų 19 moterų ir 54 vyrams. Kokį „derlių“ padovanos antrasis turas, pamatysime po spalio 28-osios.
Panašias vyrų ir moterų skaičiaus pasiskirstymo tendencijas galima įžvelgti ir Europarlamente. Į daugiatautį Parlamentą 2009 metų birželį išrinkome tik 3 moteris ir 9 vyrus – kiekvienai damai po tris kompanionus.
Vyrų ir moterų santykis kasdienybėje
Valdžioje moterų mažuma, o kasdieniniame gyvenime – vyrų mažuma. 2012 metais tūkstančiui vyrų tenka 1154 moterys, pernai tekdavo vos viena mažiau. Vyrams, gyvenantiems mieste, pasisekė labiau – 1000 vyrų tenka 1208, o kaime – 1051 moteris. Nuo 2000-ųjų vienam vyrui tenka keliomis moterimis daugiau, 2000-aisiais – 1136, o 2012-aisiais – jau aštuoniolika daugiau.
Vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė 2011 metais buvo 10,6 metų didesnė negu vyrų. Moterų, gyvenančių mieste, – 80,0, o vyrų – 69,4 metai. Sunkūs ūkio darbai kaimo žmones labiau vargina. Čia tikėtina gyvenimo trukmė moterų 77,5, o vyrų – 66,9 metų.
Gyvenimo trukmę lemia daug faktorių. Kadangi oru sotus nebūsi, gyvenimo kiekybę ir kokybę lemia pinigai. Tačiau žmonės sako, kad krizė jiems padėjo atsistoti ant kojų, nes už nesumokėtas skolas bankas atėmė automobilius. Dabar lietuviai vis dažniau propaguoja pašalpų gavėjų statusą, nors darbo jėgos aktyvumas ir uždarbis – svarbūs veiksniai vyrų ir moterų gyvenime.
Moterų darbo jėgos aktyvumas (15–64 metų gyventojų) 2005 metais buvo 64,9, o vyrų – 72 procentai. 2011 metais moterų 69,7, vyrų – 74,3. Tačiau užimtumo lygis, deja, neadekvatus. 2005 metais moterų užimtumas siekė 59,4, vyrų – 66 proc., o 2011 metais moterų 60,5, vyrų – 60,9 procento.
Uždarbis ir nelygybė mokslo pasaulyje
Sako, šykštus žmogus moka du kartus, turbūt todėl kiekvienas norėtų dirbti pas šykštų viršininką. Tačiau kol šykštuolių šioj žemėj stinga, žmonės gauna darbo užmokestį už skirtingą darbą. Lietuvos statistikos departamentas pateikia mėnesinio bruto darbo užmokestį pagal ekonomikos sektorius. 2011 metais šalies ūkyje dirbęs vyras gavo 2199 litus, valstybės sektoriuje – 2522, o privačiame – 2082. Ten pat dirbusios moterys uždirbo mažiau: šalies ūkyje – 1903, valstybės sektoriuje – 2105, privačiame – 1728 litus. Moterys mažiau uždirba, bet ilgiau gyvena. Gal vyrai Lietuvoj investuoja į degtinę, juk kur kitur gaus 40 procentų?
Vyrai geresni kulinarai, o moterys – gėlininkės. Vyrai geresni gydytojai, o moterys – siuvėjos. Ir kiekvienam šiam teiginiui galima paprieštarauti. Lygiai taip pat ir moksle – vyrai ar moterys geresni mokytojai, dėstytojai? Dėl kokybės nesiginčijama, tačiau kiekybė įrodyta. Pedagogų skaičius 2010–2012 mokslo metų pradžioje gerokai skiriasi. Pedagoginį darbą dirbo 77,8 proc. moterų ir tik 22,2 proc. vyrų. Bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose ir kolegijose dominavo moterys, bet universitetuose vyrai sparčiau rengė akademinį jaunimą: vyrų – 50,3, o moterų – 49,7 procento.
Vyrai linkę labiau nusikalsti
Vyrai pirmauja valdžioje, savo pozicijų neapleidžia ir nusikalstamoje veikloje. Vyrų nusikaltimų skaičius nuo 2009-ųjų panašus: nuo 21233 (2009) iki 21353 (2011). 2010 metais moterys buvo įtariamos (kaltinamos) padariusios nusikalstamas veikas daugiau negu 2011-aisiais: 2010-aisiais – 3082 atvejai, 2011-aisiais – 2887. Tačiau tai anaiptol neprilygsta vyrų nusikaltimų skaičiui.
2011 metais vyrai nužudė (be pasikėsinimų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129–132 straipsnis) 231, o moterys – 24 žmones. Sunkiai sveikatą sutrikdė 231 vyras, o moterys – 25. Vyrai dažniau linkę pažeisti viešąją tvarką, nusikalsti disponuodami narkotinėmis medžiagomis, vogti, nusikalsti prieš šeimą ir vaikus.
Kiek Lietuvoje atvejų, kada užregistruoti asmenys, nukentėję nuo šeimos narių ir artimų giminaičių? Nors valdininkai stengiasi pažaboti nepaliaujamus smurto proveržius, skaičiai byloja, kad moterys dėl to kenčia labiau, tačiau sulaukiama pranešimų, jog kenčiamas tėvų ar įtėvių, vaikų ir įvaikių, brolio ar sesers smurtas. 2011 metais nuo tėvų ar įtėvių nukentėjo 445 moterys ir 425 vyrai: mieste nukentėjo 241 moteris, 226 vyrai, kaime: 204 moterys ir 199 vyrai.
Parengta pagal Statistikos departamento duomenis