Laidoje be lietuvio svečiavosi Politinių ir ekonominių komunikacijų agentūros direktorius Dmitrijus Orlovas ir Piotras Fiodorovas – „Euronews“ Rusijos padalinio viceprezidentas.
„Svarbu pažymėti, kad visos ES šalys, nesvarbu – Rusijos kaimynės ar ne - yra suinteresuotos normalizuoti santykius. Visų pirma mes suinteresuoti Ukrainos situacijos stabilizacija, o taip pat - santykių tarp ES ir Rusijos normalizavimu,“ – pirmasis laidą pradėjo V. Ušackas.
„Deja, tačiau mes liekame konflikto Ukrainoje įkaitais, mes liekame įkaitais to fakto, kad Rusija neteisėtai aneksavo Krymą. <...> Šią akimirką, deja, akivaizdu, tačiau nėra pagrindo atšaukti galiojančias sankcijas,“ – tiesioginio eterio metu ramiai dėstė V. Ušackas.
Laidos vedėja netrukus atsiprašė laidos žiūrovų dėl to, kad „palieka už kadro“ tuos pasvarstymus, kurie „galbūt neatitinka mūsų nuomonės, o būtent, dėl Krymo aneksijos“ ir paprašė laidos svečio patikslinti, koks galėtų būti formalus pagrindas ES atšaukti sankcijas Rusijai.
„Būtina suprasti, kad sankcijos prieš tam tikrus asmenis ir finansinius sektorius yra dvejopos prigimties: visų pirma, tai sankcijos, susijusios su neteisėta Krymo aneksija, ir man, asmeniškai, sunku suvokti, kaip jos galėtų būti atšauktos esant dabartinei situacijai. Antra, tai situacija Rytų Ukrainoje – kaip bus vykdomi Minsko derybų susitarimai. Deja, mes pastebėjome, kad situacija tik blogėja,“ – pažymėjo V. Ušackas.
Diplomatas kelis kartus paklaustas pabrėžė, kad atsakomybė dėl įvykių Ukrainoje krinta ne tik separatistams, tačiau ir pačiai Rusijai. Tačiau jis pabrėžė, kad ES reikalauja ir Ukrainos atsakomybės, vykdant savo įsipareigojimus pasiekti taikos susitarimą.
„Nepavykus“ pokalbiui su lietuviu, akivaizdžiai susierzinusi laidos vedėja pabandė užklausti kito laidos svečio – D. Orlovo, ar šiam „irgi atrodo, kad 2 mln. Krymo gyventojų, pasisakiusių dėl prisijungimo prie Rusijos, jaučiasi esą įkaitai?“. Į tokį neparuoštą klausimą pašnekovas atsakė kiek kitaip, negu tikėjosi laidos vedėja: „Be jokios abejonės, Krymo gyventojai sankcijų poveikį jaučia stipriausiai, tai akivaizdu“.
Žurnalistė, supratusi, kad nelabai teisingai suformulavo klausimą, dar patikslino, ar „jie (Krymo gyventojai, - red. past.) gailisi“.
„Mano manymu, jeigu kalbame apie gyvenimo sąlygų pablogėjimą, galimybes išvažiuoti, tai jie be abejo gailisi. Kalbant apie politinį pasirinkimą, apie integraciją į Rusijos politinę sistemą, tai jie nesigaili,“ – patikslino D. Orlovas.
Pradėjus kalbėti apie žiniasklaidos ir informacijos sklaidos laisvę, žurnalistė V. Ušackui rekomendavo ir „savo kolegoms pasiūlyti pasižiūrėti daugiau kanalų (kalbama apie prokremliškus informacijos šaltinius, – red. past.).
„Pas mus yra tiek pliuralizmo ir pasirinkimo laisvės... <...> Aš tik palinkėčiau, kad Rusijoje taip pat būtų. Jeigu atkreiptumėte dėmesį į „Media Watch“ paskutinių tyrimų duomenis, tai pagal žiniasklaidos ir žodžio laisvę Rusija yra 142-oje vietoje,“ – atsakė V. Ušackas.
Laidos vaizdo įrašas:
