Kolektyvinės gynybos principus įtvirtinantis penktasis NATO steigiamosios chartijos straipsnis neturėtų būti liečiamas, o kovos su naujosiomis grėsmėmis - energetinėmis, kibernetinėmis - būdai galėtų būti įvertinti kitoje Aljanso strateginės koncepcijos vietoje. Tokią poziciją išsakė užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, Eltos paklaustas, ar turėtų būti plečiamas penktojo straipsnio suvokimas, antradienį per Baltijos ir Beniliukso šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą.
"Trijų muškietininkų" principu - visi už vieną, vienas už visus - paremta NATO valstybių teritorinė gynyba, pasak V. Ušacko, kaip parodė 60 metų Aljanso istorija, pasitvirtino.
"Mūsų (Baltijos ir Beniliukso šalių užsienio reikalų ministrų - ELTA) nuomone, penktasis straipsnis neturėtų būti liečiamas. Teritorinė gynyba išlieka svarbiausia penktojo straipsnio nuostata. O naujų grėsmių įvertinimas ir atsakas į jas gali būti koncepcijos dalimi kitoje vietoje", - sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Neliečiama ir svarbiausia NATO vertybe penktąjį straipsnį įvardinantis V. Ušackas taip pat pažymi, jog diskusijos dėl Aljanso plėtros, santykių su kitomis šalimis neturėtų "išplauti" jo reikšmės.
NATO strateginė koncepcija - tai kertinis ir strateginis Aljanso veiklos dokumentas, nustatantis NATO tikslus ir uždavinius, įvertinantis strateginę saugumo aplinką ir perspektyvą, suteikiantis gaires Aljanso pajėgų plėtrai.
Šiuo metu galioja 1999 metais patvirtinta NATO strateginė koncepcija. Šių metų balandį vykusiame Aljanso viršūnių susitikime Strasbūre ir Kėlyje nutarta pradėti rengti naują NATO strateginę koncepciją, kurią planuojama patvirtinti Aljanso viršūnių susitikime 2010 metų rudenį.
Apie tai, kad naujojoje Strateginėje koncepcijoje turėtų atsispindėti ir nauji kovos būdai su vadinamosiomis naujosiomis grėsmėmis, minėjo ir praėjusią savaitę Lietuvoje lankęsis naujasis NATO vadovas Andersas Fogas Rasmusenas (Anders Fogh Rasmussen).
"Naujosios grėsmės ir kovos su jomis būdai bus įvardinti naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje. Naujosios grėsmės yra svarbus XXI amžiaus iššūkis, o energetinis saugumas yra viena iš naujųjų grėsmių, be kibernetinio saugumo, kibernetinių atakų, terorizmo ir kitokių grėsmių", - sakė A. F. Rasmusenas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė tada pažymėjo, jog Lietuva yra suinteresuota, kad būtų praplėstas gynybos suvokimas. Šalies vadovės teigimu, kartais šie naujieji kovos būdai gali būti dar pavojingesni už tradicinius.
"Lietuva palaiko ir kartu su kitomis Baltijos šalimis siūlo išplėsti gynybos koncepciją. Strategija turi būti atnaujinta, nes grėsmių daugėja, jos įvairios ir kartais gerokai grėsmingesnės negu teritorinė ataka. Dabartinio globalaus pasaulio sąlygomis Lietuva aktyviai dalyvaus diskutuojant ir keičiant NATO ateitį jos koncepcijoje", - pažymėjo mūsų šalies vadovė.
Derantis dėl Vašingtono sutarties - NATO steigiamosios chartijos, kolektyvinės gynybos įsipareigojimą įtvirtinantis 5 straipsnis buvo suformuluotas taip, kad Europos valstybės sąjungininkės gautų patikinimą, jog JAV pasižada ginti jų saugumą, ir tuo pat metu jo sąlygos būtų priimtinos JAV Kongresui ir plačiajai visuomenei. Nuo to laiko valstybėms sąjungininkėms teko derinti 5 straipsnio įgyvendinimą atsižvelgiant į sąlygų pokyčius pačiame Aljanse ir už jo ribų.
