Jeigu būčiau sąmokslo teorijų mėgėjas, tikrai galvočiau, jog kažkokios masoniškos jėgos siekia pakeisti tautos atmintį ir tradiciją, naikindamos kultūros paveldo objektus ir Lietuvos kraštovaizdį.
Planuojamas Vilniaus apskrities sąvartynas šalia Kazokiškių miestelio, nuo kurio iki į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyto Kernavės kultūrinio rezervato vos devyni kilometrai, atrodo, taps realybe. Pasauliniam paveldui ir Lietuvos istorijai reikšmingų Kernavės piliakalnių pašonėje planuojama įrengti sąvartyną, kuriam pritaria premjeras Algirdas Brazauskas ir prezidentas Valdas Adamkus, iš pradžių palaikęs Kazokiškių gyventojus. Anot Machiavellio, išmintingas valdovas negali ir neturi laikytis savo žodžio, kai šitai gali jam pakenkti. Sąvartynui Kazokiškėse pritaria ir Artūras Zuokas. Jam, kaip Vilniaus miesto merui, žinoma, svarbu kuo skubiau išspręsti sostinės atliekų kaupimo problemas. Vilnius vystosi, statosi, daugiau vartoja ir perka, tad atsiranda daugiau šiukšlių. Užburtas ratas.
Sklaidau gražiai išleistą spalvotą panegiriką, pavadintą “Vilnius - mūsų miestas. Vilniaus miesto mero ataskaita vilniečiams 2003-2004 metais”. Apie tai, kaip meras Zuokas siekia įgyvendinti Vilniaus viziją - “tapti šiuolaikišku Europos miestu”. Tiktai kad šis “šiuolaikiškumas” su akropoliais, dangoraižiais, “novoteliais”, žaliųjų plotų naikinimu ir beveik nekontroliuojama plėtra dešiniajame Neries krante suteikė progą UNESCO ekspertams pareikšti, kad jeigu ir toliau “plėtra” bus vystoma taip pat sėkmingai, tai būsimoji Europos kultūros sostinė bus išbraukta iš UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo.
O miesto valdžia rodo beatodairišką pasitikėjimą privačiu verslu, kad gautų norimus finansinius rezultatus, taigi veikiau skatina, nei riboja spekuliacijas nekilnojamuoju turtu.
Susitvarkėme su Kernave ir Vilniaus senamiesčiu, tad laikas griebtis kitų pasaulio paveldo objektų. Kuršių neriją tarsi Stalingrado mūšyje planuojama apsupti replėmis iš abiejų pusių.
Kaip galimybė Klaipėdos miesto bendrajame plane šalia Tarptautinės jūrų perkėlos yra numatyta vieta tilto į Kuršių neriją statybai. Nors tai tik hipotetinis sprendinys, tačiau netoliaregiai Nidos valdininkai ir namudiniai politikai mielai čiumpa šią galimybę. Tiltas į Kuršių neriją, tranzitiniai automobilių srautai į Kaliningradą (kelionė sutrumpėtų beveik 100 kilometrų) ir tūkstančiai automobilių vasaros dienomis paverstų Nidą Palangos analogu ir suduotų smūgį trapiai Kuršių nerijos gamtai. Tačiau čia dar ne viskas.
2005 m. sausio 21 d. Lietuvos strateginio planavimo komitetas, kurio pirmininkas yra Algirdas Brazauskas, priėmė nutarimą “Dėl giliavandenio (iki 17 metrų) Klaipėdos uosto plėtros koncepcijos”. Buvo iš esmės pritarta Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) studijos patektai giliavandenio uosto koncepcijai, pagal kurią planuojama supilti dirbtinę salą-uostą su terminalais šalia dabartinio uosto vartų ir Melnragės gyvenvietės. Nors Klaipėdos uostas šiandien dirba 66 proc. pajėgumu ir dėl silpnos vadybos neišnaudoja savo galimybių, prognozuojama, kad 2025 metais krovinių apyvarta turėtų išaugti iki maždaug 50 milijonų tonų per metus. Japonų studija, kuriai pritaria Vyriausybė, siūlo “išorinio uosto plėtrą į šiaurę nuo dabartinės uosto įplaukos”. Tačiau šis uostų krovos kompanijoms, statybininkams ir betono gamykloms naudingas projektas, anot tų pačių japonų išvadų, Kuršių neriją turėtų išbraukti iš UNESCO paveldo sąrašo. Cituoju: “išorinio uosto variantas yra nerekomenduotinas aplinkosauginiu požiūriu dėl savo ypač neigiamo poveikio kraštovaizdžiui. Jis bus gerai matomas iš Melnragės, nuo paplūdimių šiaurėje ir Kuršių nerijoje - teritorijoje, kuri įvardijama kaip Nacionalinis parkas ir UNESCO Pasaulinio paveldo teritorija dėl savo kraštovaizdžio grožio”. Pagaliau naujojo uosto statyba toliau spartintų Melnragės, Girulių ir Karklės paplūdimių eroziją, kuriai sustabdyti dabartinė valdžia skiria šimtus tūkstančių litų. Vytelėms, kurias po pirmo rimto vėjo nuplauna į jūrą, pinti.
Pridėkime nekilnojamojo turto kainų smukimą šiose gyvenvietėse ir gausime Arno Klevečkos arba Rūtos Grinevičiūtės laidoms tinkamą siužetą.
Žinoma, tai tik planai, nes uosto vadovybė visų pirma turi efektyviai išnaudoti esamus pajėgumus, tačiau, kaip žinome, planai kada nors gali būti realizuoti. Tad ir siūloma Klaipėdos miesto savivaldybei atlikti bendrojo miesto plano pakeitimus, numatant giliavandenio uosto statybos galimybę. O jeigu savivaldybė su tuo nesutiktų, Neringos gerbėjo vadovaujamai Vyriausybei būdų paspausti finansiškai visada atsiras.
Tiesa, liūdėti neverta - vietoj vienų UNESCO objektų galime pasiūlyti kitus. “Akropolį”, kuris tapo traukos centrų Baltijos šalių gyventojams, 5 milijonus litų kainavusį Nidos oro uostą, kuriame kol kas nenusileido nė vienas lėktuvas, ar naują valdančiųjų žaisliuką - Valdovų rūmus šalia aižėjančios Arkikatedros.
